Mokslininkės pataria, kada pradėti daržovių sėją
2021-02-12

Babtai, Kauno r. Vasario viduryje jau galima sėti gūžines salotas, kovo pradžioje – kopūstus ir pomidorus, o kovo viduryje – saldžiąsias paprikas, salierus, porus. Daržovių sėjos laikas priklauso nuo rūšies, daigų augimo trukmės ir to, kur jie bus auginami toliau.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržo augalų selekcijos ir technologijų skyriaus mokslo darbuotojos Rasa Karklelienė, Julė Jankauskienė ir Danguolė Juškevičienė dalijasi naudinga informacija apie tinkamiausią daržovių sėjos laiką ir optimalias jų auginimo sąlygas.

Jei anksti pavasarį norima užsiauginti gūžinių salotų, jas reikėtų sėti vasario viduryje. Auginimui plėvele dengtuose šildomuose šiltnamiuose salotos sėjamos nuo vasario vidurio iki kovo pabaigos, nešildomuose šiltnamiuose – nuo balandžio pradžios iki gegužės pabaigos.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Kovo mėnesį šildomame polietileno plėvele dengtame šiltnamyje galima užsiauginti įvairių daržovių daigų. Mėnesio pradžioje sėjami ankstyvieji ir žiediniai, pabaigoje – vidutinio ankstyvumo kopūstai. Vėliau šių daržovių galima pasisėti kas dvi savaites.

Kovo antrą dešimtadienį laikas sėti šakniavaisinius salierus, porus, ropinius kopūstus, kvapiuosius bazilikus ir mairūnus. Mėnesio pabaigoje sėjami ropiniai kopūstai vėlyvesniam derliui.

Saldžiosios paprikos, kurios bus auginamos nešildomame polietileno plėvele dengtame šiltnamyje, sėjamos kovo antrą dešimtadienį.

Jei pomidorai bus auginami šildomame šiltnamyje, jie sėjami kovo pradžioje, jei nešildomame – kovo viduryje. Jei pomidorai bus sodinami lauke, sėjama kovo pabaigoje.

Sodinimui į nešildomą šiltnamį agurkai sėjami balandžio paskutinį dešimtadienį.

Šakniavaisėms daržovėms reikia purios dirvos

Įpusėjus kovui, jau galima ruoštis ankstyvai daržo augalų sėjai lauke. Morkos, burokėliai, petražolės, salierai, pastarnokai, ridikėliai, ridikai, ropės, griežčiai mėgsta lengvesnes, humusingas priesmėlio, lengvo priemolio, juodžemio nerūgščias (pH 6,0–7,0) dirvas, tinka ir pakankamai patręšti bei sukultūrinti durpžemiai (pH 5,5–6,0).

Šakniavaisėms daržovėms būtinas gilus (30–40 cm), purus armens sluoksnis.

Parenkami atviri, gerai vėjo prapučiami plotai, kuo toliau nuo spygliuočių augalų. Tinkamiausi priešsėliai tie, po kurių dirva lieka nepiktžolėta, puri. Svarbu laikytis sėjomainos – kasmet toje pačioje vietoje neauginti tos pačios šeimos augalų.

Dauguma šakniavaisių daržovių (morkos, burokėliai, ridikėliai, ridikai ir kt.) yra atsparios šalnoms, todėl gali būti sėjamos anksti pavasarį, kai tik galima įeiti į dirvą. Vasaros ir rudens realizavimui optimalūs sėjos terminai yra balandžio mėnesio antra pusė ir gegužės pradžia.

Ridikėliai gali būti auginami ir šiltnamyje, ir lauke. Beje, šiltnamyje juos galima sėti jau kovo pradžioje.

Daugumos šakniavaisių daržovių (morkų, burokėlių, ridikų, ridikėlių, griežčių ir ropių) sėklos sėjamos tiesiai į dirvą.

Salierai dėl ilgos vegetacijos dažniausiai auginami iš daigų, kurie užauga per 50–60 dienų. Gali būti auginami dėžutėse, polimeriniuose puodeliuose ir daigyklose. Salierų sėklas reikėtų sėti kovo antrą dešimtadienį į šildomą šiltnamį. Užaugę daigai išsodinami į dirvą negiliai, kaip ir daigyne.

Prieš šakniavaisių daržovių sėją ir daigų sodinimą dirva patręšiama kompleksinėmis arba vienanarėmis pagrindinėmis (fosforo ir kalio) trąšomis. Vėliau, vegetacijos metu, augalus pagal būklę ir poreikį galima tręšti papildomai.

Svogūninės daržovės: svarbu nesuvėlinti sėjos laiko

Vasariniai česnakai yra jautrūs dienos ilgumo pokyčiams. Nepakankamas ilgų dienų skaičius gali trikdyti skiltelių formavimąsi ropelėje ir mažinti produktyvumą, todėl labai svarbu nesuvėlinti jų sodinimo ir sudaryti palankias mitybos sąlygas.

Česnakai dauginami tik skiltelėmis. Optimali temperatūra, reikalinga skiltelių šaknijimuisi, yra apie +2–6 °C. Palankiomis sąlygomis skiltelės įsišaknija nuo sodinimo praėjus 10–18 dienų, o dygti pradeda po 20–30 dienų. Mūsų klimato sąlygomis vasarinius česnakus reikia sodinti anksti pavasarį, išėjus įšalui, kai tik galima įdirbti dirvą.

Svogūnai auginami sėklas sėjant tiesiai į dirvą, sodinant sėjinukus arba daigus. Ekonomiškiausias jų auginimo būdas yra sėjant iš sėklų.

Svogūnai priklauso ilgai dygstančių augalų grupei, todėl auginant iš sėklų vienas svarbiausių reikalavimų – nesuvėlinti sėjos laiko. Vėliau pasėjus dėl trumpėjančios dienos vasaros pabaigoje gali nespėti susiformuoti ir subręsti ropelės – jos lieka storais kakleliais, prasčiau laikosi sandėliavimo metu.

Tačiau sėklas sėti lauko sąlygomis labai anksti, kol dirva nepakankamai įšilusi, yra netikslinga. Be to, jaunus, ką tik sudygusius daigelius, gali apšaldyti arba net sunaikinti užsitęsusios pavasarinės šalnos.

Mūsų klimato sąlygomis optimalus svogūnų sėklų sėjos laikas yra balandžio pirmas ir antras dešimtadieniai. Auginant daigais, sėklos šiltnamyje sėjamos kovo antrą dešimtadienį. Kadangi svogūnų šaknys nesišakoja, jų daigų persodinti (pikuoti) nereikia.

Sodinimui tinkami svogūnų daigai turėtų būti apie 15–20 cm aukščio, su 3–4 lapeliais. Prieš persodinant į nuolatinę auginimo vietą augalus būtina palaipsniui grūdinti ir adaptuoti lauko sąlygoms. Optimalus daigų sodinimo į dirvą laikas – gegužės pirmas dešimtadienis, kaip ir svogūnus auginant iš sėjinukų.

„Svogūnų sodinimas daigais yra senoviškas dauginimo būdas, bet pastebiu, kad jis pastaraisiais metais tarp mėgėjų darosi vis populiaresnis. Tai tikrai gera dauginimo alternatyva, naudojame šį būdą ir institute.

Produktyvumo prasme jis panašus į dauginimą iš sėjinukų – ropelės būna stambesnės. Žinoma, dėl didelio rankinio darbo poreikio šis svogūnų sodinimo būdas vargu ar išplis versliniuose ūkiuose, bet mėgėjams tikrai verta pabandyti“, – sako D. Juškevičienė.

Žirniai ir pupos atsparūs žemoms temperatūroms

Žirniai nėra reiklūs augimo sąlygoms, atsparūs žemoms temperatūroms. Sėklos sudygsta esant 1–2 °C temperatūrai, todėl sėjama anksti, kai tik pradžiūva dirva. Optimalus žirnių sėjos laikas – balandžio pirma pusė (pradėjus žaliuoti pievoms).

Tačiau reikėtų luktelėti, kad žemė įšiltų, nes šaltoje ir drėgnoje dirvoje sėklų dygimas užtrunka, dalis jų gali supūti. Vėliau nei balandžio pirmoje pusėje pasėtus žirnius dažniau puola kenkėjai, be to, sutrumpėja jų vegetacija, augalai užauga žemesni ir suformuoja mažiau ankščių bei sėklų.

Pupų jauni daigeliai pakenčia net –4 °C šaltį, todėl jas optimalu sėti balandžio viduryje arba pabaigoje, sužaliavus ievoms. Laiku pasėjus, išvengiama pupinių amarų paplitimo, gaunamas didesnis derlius.

LAMMC, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai