BASF A1 2024 06 19 Basf m1 2024 06 19
Ūkis
Ministerija tarsis su ūkininkais, kaip spręsti mažėjančių pievų plotų problemą

Vilnius. Mažėjant daugiamečių pievų plotams, šiemet vėl teks sukti galvą, kaip jas atkurti, kad nebūtų pažeistas Europos Sąjungos (ES) reglamentas. Pagal jį pievas reikia atkurti, jei jų plotas sumažėja daugiau nei 5 proc., kitu atveju šalis sulauktų sankcijų, mažėtų tiesioginės ES išmokos.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad ši riba šiemet bus peržengta, todėl su socialiniais partneriais iki gruodžio vidurio bus tariamasi, ką daryti, kad šalis išvengtų sankcijų. Tuo metu ūkininkų atstovas ragina toliau derėtis su Europos Komisija, kad dėl pievų atkūrimo būtų daugiau lankstumo. 

Trūksta apie 150 tūkst. hektarų pievų

Pagal ES reglamentą daugiamečių pievų ir ganyklų plotas negali sumažėti daugiau kaip 5 proc. – kasmet ūkininkų deklaruotas plotas lyginamas su referenciniu laikotarpiui, kuris šiemet keičiasi. Iki praėjusių metų plotai buvo lyginami su 2015 metais deklaruotu plotu, o šiemet – su 2018 metais. 

Bioversija 2024 04 26 m7

E. Giedraitis sako, kad pagal šių metų deklaravimo duomenis trūksta 150 tūkst. hektarų pievų ploto, todėl bus tariamasi, ką daryti ir kaip ūkininkus paskatinti deklaruoti pievas. 

„Iki gruodžio 15 dienos turime Europos Komisijai pasakyti, ką mes darysime. Iki to laiko reikia žiūrėti, tikrintis, skaičiuoti ir galvoti, kieno prašyti, kiek prašyti. Mes jau esame naujų kodų padarę tų plotų pievų, kurie galėtų užsiskaityti kaip daugiametės pievos, tik kol nebuvo reikalo atstatinėti pievų, nelabai ūkininkai susidomėjo, bet galvosime“, – BNS sakė viceministras. 

„Galvojame ir galbūt apie tiesiogines išmokas, kažką padaryti, kad ūkininkai surastų prasmę deklaruoti tas daugiametes pievas, jas sėti ir išlaikyti. Būtų geriausia, jei gyvulininkystės sektorius kažkiek atsigautų ir reikėtų tų pievų“, – pridūrė jis. 

E. Giedraičio teigimu, Lietuvoje pievų plotų problema stebima nuo 2021 metų, tačiau iki šiol pavykdavo atrasti rezervinių plotų, kurie būdavo užskaitomi, todėl atkurti pievų ūkininkams nereikėjo, tačiau šiemet tą padaryti sudėtingiau.

„Lietuvos ūkininkams yra labai nenaudingas Europos Sąjungos nustatytas referencinių metų pasikeitimas. 2014 metais buvo 350 tūkst. hektarų daugiamečių pievų o 2018 metais – 750 tūkst. hektarų“, – sakė jis.

„Sunku pasakyti, kodėl toks kilimas. Tada buvo sofos ūkininkai, buvo už pievas ir kurą išmokos, pievos užsiskaitė žalinimui... Tuo momentu niekas nepagalvojo ir mums tas referencinis laikotarpis yra labai negeras, turime bėdą keliems metams. Reikia sulaukti pagal būsimą reglamentą, kur naujam laikotarpiui po 2027 metų bus naujas referencinis laikotarpis, tikėtina, 2022 ar 2023 metai ir mums tas plotas su kuriuo lygina, sumažės, ūkininkai pasijus ramiau“, – teigė E. Giedraitis. 

Jo teigimu, pievų atkūrimo problema aktuali visoms Baltijos šalims. Dar pernai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministrai bandė derėtis su EK, kad ji taikytų lankstesnes sąlygas, tačiau įtikinti nepavyko.

„Turime visi susitarti, kaip išeiti iš tos padėties, nes čia tiek Lietuvai blogai, tiek ūkininkams“, – sakė viceministras.

Padaryti ne visi namų darbai

Ūkininkai įsitikinę, kad reikalavimas atkurti pievas priverstų riboti gamybą dideliuose plotuose, jie negalėtų pagaminti daugiau produkcijos, mažėtų konkurencingumas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad nenaudinga išlaikyti pievas, kuriose negali užsiimti žemės ūkio veikla.

„Mūsų interesas – užsiimti žemės ūkiu ir gauti pajamas, o laikyti pievas drugeliams, o ne gyvuliams, kurie duotų pridėtinę vertę, intereso tokio neatsirado pas ūkininkus“, – BNS sakė R. Juknevičius.

Anot jo, tiesioginių išmokų už pievas padidinimas galėtų labiau paskatinti deklaruoti pievas, tačiau tuo pat metu pabrėžia, kad tokiu atveju galėtų mažėti gamybos konkurencingumas, augtų maisto kainos. R. Juknevičiaus teigimu, geriausias sprendimas būtų toliau bandyti įtikinti Komisiją pakeisti reikalavimus. 

„Ūkininkams duodamos didesnės išmokos leistų nepatirti didelių nuostolių laikant daugiametes pievas ir nenaudojant jų gamyboje, bet kitas klausimas, ar tikrai šito dalyko nori visuomenė, nes jei skiriame daug pinigų, kad įtiktume Europos Komisijai, mes mažiname konkurencingumą, reiškia, tos išmokos didina maisto produktų kainas“, – teigė R. Juknevičius. 

„Su Europos Komisija nėra padaryti visi darbai, kurie gali būti padaryti ir jei to nedarysime, galiu tik tvirtinti, kad ir ūkininkams, ir Lietuvos piliečiams bus blogai“, – pridūrė jis. 

Anot jo, daugiamečių pievų išlaikymas ūkininkams – didelė našta: „Daugiametes pievas reikia tvarkyti, šienauti, ir tą daryti tik dėl drugelių, kurie ūkininkui neduos pridėtinės naudos“. 

Lietuvoje pasibaigus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad jo duomenys rodo nerimą keliančius signalus – mažėja daugiamečių pievų plotai, yra tikimybė, kad nebus išpildyti įsipareigojimai Europos Komisijai.

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet buvo pateikta 116,2 tūkst. paraiškų (pernai – 118,7 tūkst.), deklaruotas 2,9 mln. ha (2,9 mln. ha) plotas. Palyginti su 2022 metais, bendras deklaruotas plotas liko iš esmės nepakitęs.

Šaltinis: BNS
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos