Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Ūkis
Leisime plėstis vilkų populiacijai, kad būtų galima daugiau medžioti?
Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė

Kaunas. Kai tik Lietuvoje atsikūrė ir pradėjo didėti vilkų populiacija, Lietuvos avių augintojų asociacija (LAAA) nuolat ieško būdų, ką daryti, kad ir avis sveika būtų, ir vilkas sotus.

Asociacijos vadovės Gintarės Kisielienės įsitikinimu, tik adekvati vilkų populiacijos reguliavimo sistema padėtų išspręsti problemą. Šiemet vilkų sumedžiojimo limitas padidintas iki 341 vilko (pernai – 282). Avių augintojų įsitikinimu, tai yra gerokai per mažai.

Asociacija nuolat akcentuoja, kad nesilaikoma Vilko apsaugos plano, kurį parengė pati valstybė, nuostatų. Šis teisės aktas reglamentuoja, kiek vilkų šeimų reikia išlaikyti – nuo 32 iki 62. Bet ši riba jau ne pirmus metus viršijama – pernai buvo 87, šiemet – mažiausiai 91 šeima (beveik 47 proc. daugiau, nei Plane numatyta maksimali Lietuvoje vilkų populiacija), o vilkų skaičius, manoma, jau perkopė tūkstantį.

Bioversija 2024 07 09 m7

„Man ir vilkų gaila – leisime jiems sparčiai daugintis, o paskiau daugiau jų žudysime didindami sumedžiojimo limitus. Nematau logikos. Gal geriau būtų reguliuoti vilkų populiaciją, kad ji taip sparčiai nedidėtų, išlaikykime tiek vilkų, kiek jų reikia pagal Vilko apsaugos planą“, – svarstė LAAA vadovė, neišgirdusi atsakymo į šį argumentą per vizitą Aplinkos ministerijoje.

Aplinkos ministerijoje (AM) prieš kelias dienas kartu su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktoriumi Laimonu Daukša lankėsi LAAA atstovai G. Kisielienė, Kristina Milišiūnienė ir Žilvinas Augustinavičius.

Susitikime su aplinkos viceministru Kęstučiu Šetkumi ir Gamtos apsaugos politikos grupės vadovu Algirdu Klimavičiumi kalbėta apie vilkų populiacijos reguliavimą, pernelyg mažą sumedžiojamų vilkų limitą ir jo skaičiavimo metodiką, žalos ūkininkams atlyginimą, sudėtingą įvykių registravimą, nesklandžią leidimo probleminiam vilkui išimti išdavimo tvarką ir t. t.  

„Pasikeitėme nuomonėmis, pateikėme savo siūlymus dėl pačių vilkų populiacijos, dėl lengvesnio įvykių registravimo ar paprastesnės tvarkos dėl leidimų probleminiams vilkams išimti“, – reziumavo G. Kisielienė.

Asociacija nori, kad viskas būtų atliekama daug greičiau ir paprasčiau, kad nukentėję nuo vilkų ūkininkai žinotų, į ką konkrečiai turi kreiptis, kad gautų konsultaciją ir užregistruotų įvykį biomon.lt sistemoje.

„Tai turėtų atlikti ir įvykį registruojanti komisija, bet ne visos tai žino. Registruojant įvykius labai daug biurokratizmo, neaiškumų, nuo liepos 25 d. atsirado dar vienas naujas nelogiškas reikalavimas: laukelyje „Pastabos apie stebėjimo ypatumus“ turi būti nurodoma kiekvieno ūkinio gyvūno registravimo numeris, gyvūno augintinio šeimininko vardas ir pavardė, gyvūno augintinio, registruoto Gyvūnų augintinių registre, mikroschemos numeris, nors atskiro langelio suvesti registracijos numeriams net nėra. Ir ne kiekvienas sugeba viską teisingai užpildyti, dėl to leidimai išimti probleminiams vilkams nebūna išduodami“, – kalbėjo LAAA vadovė, pridūrusi, kad šiuo atveju operatyvumas būtinas. Kas iš to, kai leidimas po išpuolio išduodamas praėjus kelioms savaitėms ar vėliau – vilko pėdos jau senai būna ataušusios.

Per susitikimą užsiminta, kad nuo spalio 15 d., prasidėjus vilkų medžioklės sezonui, vertėtų palikti sudraskytą avį kelioms dienoms ir kviesti medžiotojus, kurie galėtų sumedžioti grobio sugrįžusį vilką be atskiro leidimo. Pasak G. Kisielienės, tai gera mintis.

Ji teigė, kad pati neretai padeda ūkininkams užregistruoti įvykį biomon.lt sistemoje, aiškinasi, ką daryti, todėl mano, kad ūkininkams turėtų būti konkreti instrukcija, kurioje punktais aiškiai būtų surašyta, ką daryti užpuolus vilkui. Dabar dėl sudėtingos registracijos ir didelės administracinės naštos dalis ūkininkų apie užpultas avis net nepraneša, o tai neleidžia matyti viso vilkų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams masto.  

„Vienas ūkininkas iš Marijampolės, kurio avis šiemet užpuolė vilkai, kreipėsi į seniūniją – ši, iki šiol nesusidūrusi su vilkais, pasiuntė jį į VMVT. Aišku, čia jam pasakė, kad VMVT ne prie ko. Tada vėl atgal į seniūniją aiškintis grįžo. Neturėtų taip vykti tokie rimti dalykai, žalą ir psichologinę traumą patyręs ūkininkas neturi būti siuntinėjamas neaišku pas ką“, – piktinosi G. Kisielienė.

Jos teigimu, augintojams trūksta informacijos ir apie tai, kokia žala gali būti atlyginta – kompensuojamos utilizavimo, išlikusių gyvų avių gydymo išlaidos, jeigu papjauta ėriavedė – ir už kiekvieną ėriuką. Asociacija savo jėgomis daro, ką gali, informuoja augintojus, tada jie bent žino, ko gali reikalauti.

„Atvykus komisijai neretai visi kartu susėdę aiškinasi, kas ir kaip, net klausia ūkininko, iš kur žinai tuos reikalavimus. Argi taip turi būti?“ – retoriškai klausė G. Kisielienė, neretai pati už ūkininkus registruojanti įvykius biomon.lt sistemoje.

Ji nerimtai vertina ir kalbas apie investicijas į tvoras – neva jos turi apsaugoti nuo vilkų. „Aptvarai reikalingi, kad avys neišsilakstytų, todėl ūkininkai juos tveria. Bet nuo vilkų jie saugo nebent minimaliai – vilkai tas tvoras peršoka arba pasikasa po jomis, kartais aptvarus vilkų išgąsdintos avys pačios išverčia. Visada sakiau, kad to negalima vadinti prevencija, apsauga – tai parama ūkiui aptvarams įsigyti ir tiek. Vilkas gudrus, jo elgsena pasikeitusi, baimės jausmo beveik neturi, juk ateina į kiemus šunų pjauti“, – kalba LAAA vadovė.

Pasak jos, vilkų išpuoliai turi įtakos avininkystės plėtrai Lietuvoje – dalis ūkininkų, susidūrę su vilkais, ypač ne po vieną kartą, patyrę didelę psichologinę traumą, daugiau jų neaugina.  

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis 2021 m. buvo registruoti 628 įvykiai, papjauti 1 949 ūkiniai gyvūnai, 2022 m. – 634 įvykiai ir papjauti 2 149 ūkiniai gyvūnai, iki 2023 m. rugsėjo 18 d. registruoti 369 įvykiai, papjauti 1 122 ūkiniai gyvūnai. Aplinkos ministerijos specialistų pateiktais duomenimis atlyginta žala: 2020 m. – 68 058,01 Eur, 2021 m. – 219 871,86 Eur, 2022 m. – 290 570,69 Eur, šiais metais iki rugsėjo 5 d. – 92 681,18 Eur.

LAAA vadovės duomenimis, už Lietuvą didesnėje Čekijoje palaikoma 200–250 vilkų populiacija. Švedijos parlamentas nubalsavo, kad jiems pakaks minimalios vilkų populiacijos – 170 vilkų.

Vokietijoje 2022–2023 m. buvo 119 vilkų teritorijų, patvirtintos 94 vilkų šeimos, 10 porų ir 15 individų. Prancūzijos teritorijoje, naujausiais pateiktais duomenimis, buvo 1 104 vilkai.

Lietuvos sausumos plotas 5,56 karto mažesnis už Vokietijos ir 10,21 karto – už Prancūzijos.

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos