Dimedium 22 05 01 Dimedium 22 05 01
Ūkis
Laukuose stinga drėgmės, o grūdų rinkoje – amerikietiški kalneliai
Asociatyvi nuotr.

Kaunas. Ūkininkai vienbalsiai sako – reikia lietaus, nes laukuose sausa, geltonuoja pasėliai. Kita problema – vis dar nestabilios grūdų supirkimo kainos, kurios svyruoja kasdien.

Portalui manoūkis.lt Pasvalio r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Lina Židonienė sakė, kad Pasvalio r. drėgmės stinga, situacija vis labiau neramina.

„Tiek, kiek iškrito kritulių, tikrai neužtenka. Ūkininkai tręšia, bet vaizdas dėl drėgmės trūkumo laukuose nelabai gražus“, – teigė ji.

Bioversija 22 02 02

Kelmės r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas sakė, kad jo apylinkėse truputį palyja ir situacija dar pakenčiama.

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Dainiaus Sabulio teigimu, Kėdainiuose situacija dėl sausros tokia pat, kaip kiekvienais metais.

„Praktiškai beveik visi žieminiai kviečiai sėti vėliau, tad su sausra tvarkosi sunkiai. Maždaug 3 savaites nelijo“, – pasakojo D. Sabulis.

O štai Kauno r. žemdirbiai kol kas labai nesiskundžia. „Didesnių skundų dėl sausros negirdėjau, bet nerimo – pilnos kelnės. Prognozuoja, kad greitai lis, bet taip nebūna. Galvojant apie ateitį, tokie reiškiniai neramina“, – teigė Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Kretingoje situacija gerokai prastesnė. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad šiame mieste labai didelis gaisrų pavojus, o tai rodo, jog itin trūksta drėgmės. 

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas sakė, kad užfiksuota, jog per mėnesį iškrito tik 0,4 mm kritulių. „Tai tiesiog tarsi gera rasa. Palynoja, bet taip, kad net automobilių langai lieka dulkėti.

Paskutinį kartą, man atrodo, lijo prieš sėją – balandžio pirmąją savaitę, bet irgi negausiai. Bažnyčioje kunigas švęstu vandeniu parapijiečius daugiau apšlaksto.

Geltonuoja pasėliai, labai stinga drėgmės. Prognozuoja lietų, tad po truputį barstau azoto trąšas. Gal ir lis, bet kiek – niekas negali pasakyti. Tarkime, Skuode, Šilutėje kritulių iškrinta, o Kretingoje, Palangoje – ne“, – aiškino R. Paulikas.

Ūkininkų sąjungos skyrių pirmininkai vienbalsiai sako, kad dėl karo grūdų rinkoje daug svyravimų.

„Dėl karo labai šuoliuoja kainos. Anksčiau buvo aiškiau, kada parduoti grūdus, pirkti trąšas, o dabar nieko nežinai. Vieną dieną būna vienaip, kitą – kitaip. Kainai įtaką daro net politikų pasisakymai, atlikti skaičiavimai Amerikoje“, – sakė D. Sabulis.

M. Puidoko teigimu, dabar situacija tikrai sudėtinga, o tai lemia dėl karo ir labai pabrangusių trąšų kilusi didžiulė sumaištis. Pats produkciją realizuoja dalimis, o ne pagal išankstines sutartis. Seka tendencijas, pasikliauja nuojauta.

Dauguma žemdirbių ne visą derlių parduoda iš karto – tik dalį. Likusį derlių sandėliuoja ir realizuoja, kai kainos tampa dar patrauklesnės. Pavyzdžiui, D. Sabulis pardavė tik apie 15 proc. praėjusių metų derliaus. Kitą produkcijos dalį laiko saugykloje.

L. Židonienės manymu, dalimis derlius pardavinėjamas ne be reikalo – taip ūkininkai valdo riziką. Anot jos, visą produkciją iš karto dažniausiai realizuoja maži ūkininkai, nes neturi, kur sandėliuoti. Kiti skolinasi pesticidų, trąšų, už kuriuos tiekėjams paskui susimoka grūdais.

M. Maciulevičius pasakojo, kad Kauno r. nemažai ūkininkų pasimokė iš praeities klaidų – nudegė sudarinėdami išankstines sutartis.

„Paskui juos užklupo sausra, todėl neįvykdė įsipareigojimų, nebuvo iš kur paimti reikiamo kiekio grūdų. Gavo baudų, vienam iškeltas ieškinys“, – pasakoja Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Kiekvienas ūkininkas žiūri pagal savo situaciją – taip mano LŪS Kretingos skyriaus pirmininkas. Pasak jo, trąšos, augalų apsaugos produktai (AAP), technika – visa tai perkama išsimokėtinai, tad atsiranda įsipareigojimų.

„Vieni už trąšas ir AAP atsiskaito grūdais, kiti turi susimokėti. Todėl dalis ūkininkų rudenį sudarė išankstines sutartis. Kai kurie turi saugyklų, tad dalį grūdų parduoda anksčiau, kad atiduotų skolas, o kitus laiko saugyklose ir stebi kainų tendencijas, vadovaujasi prognozėmis“, – situaciją Kretingoje apžvelgia R. Paulikas.

Jo teigimu, ūkininkas turi būti ir darbininkas, ir verslininkas, ir stebėtojas. Pavyzdžiui, tie, kurie šiais metais nepardavė grūdų iki pavasario, išlošė. Prieš 2–3 savaites grūdų supirkimo kaina krito.

R. Paulikas stebi situaciją pasaulyje. „Didžiausią nerimą kelia scenarijus, kad su Baltarusija susijungs Tolimųjų Rytų valstybės, įskaitant Rusiją, ir tarptautinėms rinkoms ims tiekti labai pigius grūdus.

Ten dabar azotinių ir kompleksinių trąšų perteklius, nes niekas jų neperka, todėl grūdų auginimo savikaina – labai maža. Tokiu atveju Europos grūdų niekam nereikėtų. Ši prognozė – juodžiausia“, – pabrėžė jis.

Autorius: Eulalija Jonuškienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ką manote apie rengiamą interpeliaciją žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui?
Visos apklausos