LAEI apskaičiavo šiųmetį pasėlių derlingumą ir derlių
2019-10-07

Vilnius. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) rugsėjui baigiantis pateikė 2019 metų šalies pasėlių derlingumo ir derliaus prognozes.

LAEI duomenimis, dėl nepalankių klimatinių sąlygų (šalnos pavasarį ir ilgalaikis drėgmės trūkumas, prasidėjęs dar nuo gegužės mėnesio) šiemet prognozuojamas prastesnis nei praėjusiais metais vasarojaus derlingumas, tačiau gausesnis už pernykštį žieminių grūdų derlius.

LAEI prognozės duomenimis, pagrindinį šių metų grūdų derliaus augimą (17 proc. didesnį nei pernai) sąlygojo ženkliai didesnis žieminių javų pasėlių plotas. Jų buvo auginama net 66 proc. daugiau nei pernai.

Dojus agro 19 09 10

Palyginti su pernai metais, žieminių javų prognozuojamas derlius 1,6 mln. t didesnis, tuo tarpu vasarinių javų derliaus sumažėjimas sudaro apie 700 tūkst. t.

Bendras grūdinių augalų plotas šiemet sudarė 1,509 mln. ha ir buvo 3 proc. didesnis už pernykštį. Bendras grūdinių augalų derlingumas, ekonomistų skaičiavimu, irgi bus 12,2 proc. didesnis negu pernai – vidutiniškai 3,4 t/ha (pernai buvo 3,0 t/ha). Tad grūdų derlius gali sudaryti 5,129 mln. t, būtų 17,1 proc. didesnis negu pernai, kuomet gauta tik 4,379 mln. t. (pernykštis derlius buvo mažiausiais per pastaruosius 8 metus.

Didesnis žieminių javų plotas ir derlingumas

Kaip minėta, šiemet žieminių javų pasėlių plotas buvo net 66 proc. didesnis už pernykštį ir pasiekė 899 tūkst. ha. Jų vidutinis derlingumas nedaug (+2,9 proc.) aukštesnis už buvusį pernai ir sudaro 4,2 t/ha (pernai – 4,1 t/ha). Tačiau dėl kur kas didesnio pasėlių ploto bendras žieminių javų derlius, prognozuojama, sudarys 3,764 mln. t (+71,3 proc., palyginti su 2018 m.).

Vasariniai javai šiemet buvo auginami 462 tūkst. ha plote, jis buvo net 36,4 proc. mažesnis negu 2018 m. Negana to, bendras vasarinių javų derlingumas irgi, skaičiuojama, bus mažesnis (-7,7 proc.) už pernykštį ir sudarys tik 2,3 t/ha (pernai buvo 2,5 t/ha). Taigi, vasarinių javų derlius, LAEI mokslininkų pateiktomis prognozėmis, sudarys 1,072 mln. t ir bus net 40,5 proc. menkesnis už pernykštį.  

Šiemet šalies ūkiai augino beveik dvigubai didesnį negu pernai rugių pasėlių plotą. Nors jų derlingumo vidurkis, kaip skaičiuojama, išliko toks pat kaip 2018-aisiais, dėl didesnių plotų bendras derlius bus beveik dvigubai didesnis ir sudarys 86,1 tūkst. tonos.

Nors šiemet beveik tris kartus padidėjo žieminių miežių plotai (sudarė 22 tūkst. ha), tačiau jų dalis bendrame šalies miežių plote, kuris siekė 175 tūkst. ha, palyginti nedidelė. Žieminiai miežiai šiemet užderėjo geriau (derlingumo vidurkis – 3,6 t/ha) negu pernai, vasarinių derlingumo vidurkis (2,5 t/ha) šiek tiek (-7,4) mažesnis už pernykštį. Visa tai įvertinus, bendras vasarinių miežių derlius šiemet, prognozuojama, sudarys 462 tūkst. t (-25,4 proc., palyginti su 2018 m.).

Dėl gerokai (+83 proc.) didesnių kvietrugių plotų, kurie siekė 106 tūkst. ha, šiais metais šios rūšies javų derlius, prognozuojama, sudarys 288 tūkst. t. Tai būtų 88 proc. daugiau negu pernai, nors vidutinis kvietrugių derlingumas skaičiuojamas toks pat kaip ir 2018 metais.

Avižų plotai šiemet 16 proc. mažesni negu pernai, derlingumas irgi 9,6 proc. žemesnis. Todėl bendras avižų derlius šiais metais sieks tik 142 tūkst. t (-22,2 proc., palyginti su 2018 m.).

Mažiau užauginome grikių ir ankštinių

Grikių plotai šiemet yra beveik per pusę (-47,5 proc.) mažesni už pernykščius ir sudaro tik 28,6 tūkst. ha. Jų vidutinis derlingumas, prognozuojama, nesieks nė tonos – bus vos 0,9 t/ha. Tad bendras grikių derlius šiais metais gali sudaryti tik 26 tūkst. t, beveik 52 proc. mažesnis negu pernai.

Ankštinių augalų (žirnių ir pupų) bendras plotas šiais metais sudarė 148 tūkst. ha ir buvo 24,2 proc. mažesnis negu 2018-aisiais. Mažiau auginome ir žirnių, ir pupų. Abiejų rūšių augalų vidutinis derlingumas, mokslininkų prognozėmis, išliks toks pat kaip pernai (2,0 t/ha žirnių ir 2,1 t/ha pupų). Tad bendras ankštinių derlius, skaičiuojama, bus 293 tūkst. t, 23 proc. mažesnis negu 2018 m.

Rapsų derlius didesnis už pernykštį

Rapsų plotai šiemet buvo 17,4 proc. didesni negu pernai. Šį padidėjimą lėmė 54,5 proc. išaugęs žieminių rapsų plotas (iki 224 tūkst. ha), nes vasarinių rapsų šiemet auginome net 66 proc. menkesnį plotą negu pernai – tik 21 tūkst. ha.

Žieminių rapsų vidutinis derlingumas, numatoma, sieks 2,5 t/ha (pernai buvo 2,3 t/ha). Vasarinių rapsų apskaičiuotas derlingumo vidurkis toks pat kaip pernykštis – 1,6 t/ha. Viso to rezultatas – bendras rapsų derlius, prognozuojama, bus 595 tūkst. t, tai būtų 37 proc. daugiau negu pernai. Padidėjimas – žieminių rapsų sąskaita. 

Visų rūšių augalų derlingumo prognozę 2019 m. galite pažiūrėti čia.

Šių metų bendras grūdinių augalų derlius (5,129 mln. t) didesnis tik už pernykštį (4,379 mln. t), tačiau mažesnis, negu buvo gauta 2014-2017 metais. Per minėtą laikotarpį didžiausias grūdų derlius užaugintas 2015 m. – net 6,521 mln. t.

LAEI Produktų rinkotyros skyrius prognozuoja Lietuvoje auginamų augalų 2019 metų būsimą derlių ir prognozių rezultatus teikia Žemės ūkio ministerijai bei pagal susitarimą su Lietuvos statistikos departamentu – Eurostatui. Prognozuojant būsimą augalų derlių, panaudojama Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro informacija apie deklaruotus augalų pasėlių plotus.

LAEI, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai