Kokius žiemos padarinius dar galime ištaisyti pasėliuose
2021-04-13

Akademija, Kėdainių r. Agronomija – ne matematika, čia tikslias rekomendacijas beveik visada koreguoja gamta. Pilni siurprizų šio pavasario orai dar kartą patvirtina taisyklę, kad sprendimus žemdirbiams reikia priimti čia ir dabar, įvertinus situaciją konkrečiame lauke.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) praėjusią savaitę organizavo nuotolinį seminarą „Pasėlių gyvybingumas. Žiemos pamokos pavasario darbams“. Akivaizdu, kad situacija šalies regionuose labai skirtinga, tad ir pasėlių priežiūros darbai laukia nevienodi.

LŽŪKT vyresnioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė pristatė atliekamos stebėsenos aktualijas. Stebima 160 pasėlių (po 80 žieminių rapsų ir kviečių laukų) visoje Lietuvoje. Kovo pabaigoje buvo įvertintas žiemkenčių peržiemojimas.

RVAC 21 09 30

„Daug metų mus lepino žiemos, tad kviečių sėjos terminus drąsiai ankstinome. Dabar jau žinome, kad tie pasėliai, kurie buvo pasėti anksti, šią žiemą nukentėjo. Peržiemojo visi mūsų stebimi pasėliai, tik poros likimas dar sprendžiamas. Yra tokių laukų, kur reikės atsėti dalį ploto. Pagal tankumą mažiausiai išretėjo veislė Skagen, bet patys augalai dėl vešlios antžeminės dalies daugiausiai nukentėjo“, – sakė G. Masliukovienė.

Rasta 100 proc. lapų septoriozės pažeistų kviečių pasėlių, 70 proc. pavasarinio pelėsio, 15 proc. tifuliozės ir 10 proc. žaliaakių muselių lervų. Nutirpus sniegui pasimatė klasikiniai pavasarinio pelėsio požymiai. Augalų atsigavimą paskatina akėjimas, gal todėl šiuo metu jaučiamas akėčių deficitas, o jas jau turintys žemdirbiai sulaukia kaimynų prašymų pasiskolinti šį padargą ir rikiuoja norinčius į eilę.

Tifuliozė yra palyginti reta liga, jai plisti panašios sąlygos kaip pavasariniam pelėsiui. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra skleročiai, kurie lieka dirvoje. Rizika didėja atsėliuojant javus. Lapų septoriozės požymiai išryškėja ant senų apatinių lapų, todėl reikėtų stebėti, ar liga neplis į viršų; pernai buvo panaši situacija, bet liga neišplito – pristabdė įsivyravę sausi orai.

„Jei eidami per pasėlį pastebėjote augalus, kurių stiebai sustorėję, lapai trumpi, raukite ir perpjaukite pagrindinį stiebą, kad įsitikintumėte, ar jų viduje nėra žaliaakės muselės lervų. Jos žiemoja žiemkenčiuose, o pavasarį ten virsta lėliukėmis. Išsiritusios naujos kartos musės gegužės pabaigoje-birželio pradžioje dės kiaušinėlius. Ritimosi metu reikia naudoti insekticidus“, – patarė G. Masliukovienė.

Peržiemojo visi stebimi žieminiai rapsai, apšalę tik seni lapai, bet augimo kūgeliai nepažeisti. „Net 46 proc. rapsų laukų aptikta kopūstinių stiebinių paslėptastraublių. Pirmą kartą šie kenkėjai buvo užfiksuoti 2015 m. Varėnos rajone, ir per 6 metus išplito tiek, kad aptinkami vos ne kas antrame pasėlyje“, – atkreipė dėmesį G. Masliukovienė ir paragino visus žemdirbius aktyviai naudotis nemokama integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacine sistema IKMIS.

Hamletiškas klausimas: būti ar nebūti po žiemos nukentėjusiems pasėliams?

LŽŪKT Šalčininkų biuro augalininkystės konsultantas Eugenijus Lukoševičius sakė, kad rajone pasėliai peržiemojo gerai. Tarkime, viename javų lauke rudenį buvo suskaičiuota 369 augalai kvadratiniame metre, o pavasarį liko 315 augalų (85 proc.). Kaip ir visur, Šalčininkų r. gausu pavasarinio pelėsio. Pakasinėjus augalus matyti, kad jie gyvybingi, pasikrūmiję, leidžia šakneles. Tačiau jei šylant orui augalai gyvybės nerodo, tai jau reiškia, kad reikės atsėti. Šiemet pirmą kartą Šalčininkų rajone konsultantai pastebėjo tifuliozės požymių.

„Hamletiškas klausimas, būti ar nebūti žieminių kviečių pasėliui yra toks: 100 augalų kvadratiniame metre yra ta riba, kai dar verta palikti lauką. Jei mažiau, tai investuoti neverta“, – paaiškino E. Lukoševičius ir pridūrė, kad labiausiai praretėję yra ankstyvos sėjos pasėliai.

Nerimą kelia kai kuriuose laukuose dirvožemyje glūdinti nesuirusių šiaudų masė, kuri atsiverčia pakasinėjus. Šiaudai apimti pelėsio, pūvantys, ir kai augalų šaknys pasieks šią zoną, tai gali suveikti kaip dujų kamera augalams, neabejotinai sukelsianti streso.

Kviečiuose matosi septoriozės požymių, ne tik ant senų, bet ir ant žalių lapų. Žieminiams kviečiams svarbiausias hormonas yra citokininas, kuris stimuliuoja šaknis ir duoda signalą krūmijimosi mazgui augti.

„Yra hormonų pagrindu pagamintų priemonių, kuriomis mes augalus galime apgauti: papildomai paduotas citokininas skatina augalus augti į plotį. Apgauto augalo reikia neapleisti ir toliau gausiai maitinti, nes pajutęs maisto trūkumą, jis atmetinės stiebus. Tokie gamtos dėsniai – juk ir gandrai išmeta iš lizdo gandriukus, jei jaučia, kad jų neišmaitins. Jei jau apgaudinėjate augalą, tai apgaudinėkite jį iki galo: paskatinote augimą, krūmijimąsi, tai paskui ir pamaitinkite“, – nepamiršti biologinių dėsnių ragino E. Lukoševičius.

Daugiau dėmesio dirvų paruošimui ir sėjos kokybei

Raseinių biuro augalininkystės konsultantė Jurgita Jonikaitė pastebėjo, kad ne visi ūkininkai laikosi sėjos terminų (šylančio klimato sąlygomis sėja per anksti), dažnai nepakankamai dėmesio skiria dirvos paruošimui – pasėjus į grumstuotą dirvą, sėklos prastai dygsta, nes neturi glaudaus sąlyčio su žeme.

Neišvengiama atsėliavimo, dirvožemio užteršimo patogenais, ne visada pasirenkama tikrai kokybiška sėkla. Todėl pavasarį nemažai pasėlių atrodo netolygūs, laukuose yra tuščių, taip ir nesudygusių plotų. Atsėliuotuose pasėliuose ir ten, kur taikytas minimalus žemės dirbimas, yra daugiau pavasarinio pelėsio pažeistų laukų. Žinoma, yra ir labai gerai atrodančių žieminių kviečių pasėlių, kurie žada gausų derlių.

Pernai rudenį kai kuriuose laukuose žieminiai rapsai peraugo, ištįso (kai kurie augalai siekė net 50 cm aukštį) – dėl per ankstyvos sėjos ir netinkamu laiku panaudotų augimo reguliatorių (reikia naudoti tada, kai rapsai turi 4–6 lapelius). Rapsų pasėliuose buvo pastebėta šakninių paslėptastraublių, minamusių lervų padarytų pažeidimų, kai kur net buvo amarų. Rasta ir pavienių fomozės dėmių, tačiau su tuo reikėjo susitvarkyti iš rudens – pavasarį kažką daryti jau per vėlu.

Per dideli mineralinių trąšų ir pesticidų kiekiai mažina dirvoje sliekų, grybų, mikroorganizmų kiekį ir spartina dirvožemio nualinimą. Net ir atidavus didelį azoto kiekį ne visuomet galima gauti 4 t/ha rapsų derlių, mat azotas turi būti subalansuotas su kitomis maisto medžiagomis. „Azotas pamaitina augalą, fosforas stiprina šaknis, kalis garantuoja sveikatingumą – taigi, reikia visų makroelementų balanso“, – priminė konsultantė.

Per tankūs žieminių rapsų pasėliai – dažna problema. Jei kvadratiniame metre yra 50–60 augalų, tai tikrai per daug, augalai tiesiog neturi vietos, kur šakotis. Šiuo metu perpjovus rapsų augalus matyti rudų įtrūkimų šaknyse – greičiausiai jie atsiradę dėl intensyvaus augimo rudenį.

Neblogai atrodo tiesioginės sėjos žieminiai rapsai: storas priešsėlio šiaudų sluoksnis saugo nuo piktžolių ir drėgmės išgaravimo iš dirvos, tad šie rapsai, nors dabar ir mažesni, derliumi neturėtų nuvilti. Jei orai atšils, po keturių savaičių žieminiai rapsai jau gali pradėti žydėti (pernai pražydo balandžio pabaigoje).

„Artimiausiu metu planuojami žieminių kviečių purškimai augimo reguliatoriais ir mikroelementais (variu, cinku, manganu). Reikėtų nepamiršti, kad augimo reguliatoriais purkšti galima, kai temperatūra ne žemesnė kaip 10 laipsnių šilumos, naktimis nebūna šalnų. Geriausia purkšti saulėtą dieną, kada augalai intensyviai auga“, – paaiškino J. Jonikaitė.

Širvintose dar per šlapia, o Joniškyje jau sausoka

Širvintų biuro augalininkystės konsultantė Janina Gečienė priminė, kad įtrūkimus ir žaizdas rapsų augaluose gydo boras ir titanas. Jos nuomone, jei viename kvadratiniame metre suskaičiuojama bent 10 žieminių rapsų augalų, ekonomiškai jau apsimoka tokį pasėlį palikti neatsėtą. Gerai pamaitinus ir tinkamai prižiūrint, augalai ims stipriai šakotis ir galima tikėtis visai neblogo derliaus.

Širvintų rajone balandžio 6–8 dienomis iškrito sniego, todėl darbai žieminių rapsų pasėliuose dar nebuvo prasidėję. „Dabar planuojamas tręšimas KAS 300 l/ha, o po 10–14 dienų – amonio sulfatu. Jei temperatūra pakyla per 8 laipsnius šilumos, KAS jau garuoja, todėl reikia labai ištaikyti laiką ir naudoti azoto stabilizatorių – taip išsaugosime azotą dirvoje, kad jis neišlėktų į orą. Paprastai didesnės KAS normos duodamos tada, kol dar nėra jaunų gležnų lapelių, nes jie gali būti apdeginti. Vėlyvesniems purškimams KAS skiedžiamas“, – paaiškino J. Gečienė.

Širvintų rajone dirvos kol kas per drėgnos, o štai Joniškyje džiaugiamasi kiekvienu papildomu lietučiu. Joniškio r. augalininkystės konsultantė Rima Balsytė sakė, kad kai kuriuose laukuose dirvos paviršiuje drėgmė siekia vos 16–17 proc., taigi priartėjusi prie augalų vytimo drėgmės. Aišku, giliau drėgmės yra daugiau, bet žieminių kviečių šaknys išsidėsčiusios būtent tame sausajame paviršiniame sluoksnyje. Augalai dar nepasiima visų reikalingų maisto medžiagų, nes dirva per šalta.

R. Balsytė apibendrino, kad Joniškio rajone peržiemojo visi žieminių rapsų pasėliai, net ir tie, kurie buvo nepasiruošę žiemai. Kovo pabaigoje šaknys jau buvo aktyvios, tik pavieniai rapsų augalai buvo pažeisti pilkojo puvinio ir šakninių paslėptastraublių.

Visi žieminių kviečių laukai daugiau ar mažiau pažeisti pavasarinio pelėsio, todėl balandžio pradžioje žemdirbiai jau pradėjo kviečius akėti. „Daugelis mūsų rajono ūkininkų kviečius sėja šiek tiek giliau – 4–5 cm gylyje, tada pasėlis būna tinkamesnis akėjimui, o ir šaltis augalus mažiau iškilnoja“, – paaiškino R. Balsytė ir pridūrė, kad vasarinių augalų sėjai dirvos dar per šaltos, avižas gal jau ir galima sėti, tačiau pupas dar per anksti.

Lauką reikia stebėti kartą ar du kartus per savaitę

Seminarą baigė LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma Semaškienė, savo pranešimą pavadinusi „Ar prognozuoti paprasta?“. Mokslininkė akcentavo sėklos kokybės svarbą.

„Labai tikiuosi kad ūkininkai jau padarė namų darbus – išsivalė sėklą, pasitikrino jos daigumą. Nepamirškite, kad daigumo nustatyti reikia mažiausiai 7 parų. Daigumo neįmanoma nustatyti, jei po 3 dienų jau planuojate sėti. O prieš žieminių kviečių sėją, reikia mažiausiai 14 parų grūdų daigumui nustatyti, nes 7 paras jie laikomi šaltai, maždaug 4 laipsnių temperatūroje, ir tik tada pradedami daiginti“, – perspėjo R. Semaškienė.

Lietuvoje dar tik formuojasi įprotis nustatyti ne tik sėklos daigumą, bet ir ligotumą – šį darbą kol kas daugiausia atlieka mokslininkai savo eksperimentuose. Tyrimai rodo, kad 2020 m. išaugintų javų sėkla užkrėsta ir Fuzarium spp., ir Microdochium nivale patogenais. Prastas šiemetinis pupų daigumas gali būti susijęs su Penicillium išplitimu ant pupų sėklų (kai pupos nukuliamos per drėgnos ir kurį laiką laikomos neišdžiovintos), daigumą mažina ir arkliapupiniai grūdinukai.

Dabar turimais tyrimų ir stebėjimų duomenimis, šį sezoną javų pasėliuose galima tikėtis visos puokštės ligų – miltligės, kviečių dryžligės, lapų septoriozės, varpų fuzariozės, stiebalūžės. Vis tik mokslininkė akcentavo, kad viskas priklausys nuo oro sąlygų ir kitų veiksnių – fungicidų naudojimas turi būti ne preventyvus, o tikslinis. Fungicidus naudoti galima tik nustačius ligos plitimą konkrečiame lauke, o tam būtinas nuolatinis pasėlių stebėjimas 1–2 kartus per savaitę.

„Sekite informaciją IKMIS sistemoje ir laiku reaguokite į iškilusias problemas, o šio seminaro įrašo ieškokite Youtube kanale“, – paragino seminaro koordinatorius LŽŪKT Plėtros padalinio vadovas Rimtautas Petraitis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai