Radviliškis. Kokie populiariausi galvijų kryžminimo būdai, kodėl Lietuvoje taip lėtai daugėja grynaveislių gyvulių? Atsakymo į šiuos ir kitus klausimus Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) surengtame seminare apie veislininkystę ieškojo LGVA direktorius dr. Edvardas Gedgaudas (nuotr.).

Seminare, kuris buvo skirtas ūkininkams, veterinarijos gydytojams ir gyvulininkystės specialistams, E. Gedgaudas pabrėžė veislininkystės svarbą ir būtinybę didinti grynaveislių gyvulių populiaciją šalyje. Tarp įvairių šalyje auginamų veislių grynaveislių daugiausia yra holšteinų, taip pat baltnugarių ir šėmųjų, už kuriuos NMA moka išmokas.

Grynaveislis veisimas, pasak E. Gedgaudo, labai paprastas principas, kai veisimui naudojami tos pačios veislės buliai, kai tėvas ir motina turi, pavyzdžiui, 100 proc. holšteinų kraujo. O pasaulyje toks veisimas populiarus dėl to, kad su tokiais buliais paprasčiausia dirbti, lengviausia surinkti informaciją. Kodėl tuomet Lietuvoje grynaveislių galvijų nėra pakankamai daug?

„Pasaulyje grynaveisliu laikomas trečios kartos galvijas, turintis 87,5 proc. tos veislės kraujo. Lietuvoje kartelė pakelta aukščiau - grynaveisliu laikomas galvijas, turintis 93,75 proc. tos veislės kraujo. Dėl šios priežasties grynaveislių Lietuvoje nedaugėja taip, kaip norėtųsi. O su grynaveisliais gyvuliais selekcinį darbą ūkiuose atlikti būtų lengviau", - teigė LGVA direktorius.

Išvesti grynaveislį 3-4 kartos gyvulį užtrunka apie 10-11 metų. E. Gedgaudas įžvelgia paradoksą: Lietuvoje vykdoma holšteinizacija nuo 1982 m., bet ir praėjus keliems dešimtmečiams turime juodmargius galvijus. „Taip yra todėl, kad nesivadovavome bendrais zootechniniais principais, o veislė ėjo pagal motiną. Todėl daugelyje ūkių karvės yra holšteinų veislės, nors pagal dokumentus - Lietuvos juodmargės. Tad ir neaišku, kokios veislės gyvulių turime daugiausiai", - kalbėjo veislininkystės specialistas.  

Seminaro dalyviams jis aiškino ir apie teisingo kryžminimo, kuris gali padėti sukurti pridėtinę vertę ūkiui, variantus. Vienas galimų kryžminimo būdų - vadinamas įterpiamasis kryžminimas, kai holšteinei karvei naudojamas grynaveislis džersių bulius ir gaunamas jų palikuonis. „Jeigu po to vėl grįžtumėte prie holšteino, būtų gautas tam tikras efektas, todėl toks kryžminimas gali būti naudojamas", - sakė E. Gedgaudas.

Kuriamuoju kryžminimu yra išvesta belgų mėlynųjų veislė. Šią įdomią veislę belgai kūrė nuo 1950 metų su viena iš savo veislių, ir joje, pasak E. Gedgaudo, yra visko: šarolė, limuzinų, holšteinų ir kitų pieninių veislių kraujo. Per kuriamąjį kryžminimą gautas dvigubas belgų mėlynųjų raumeningumas.

„Kuriamasis kryžminimas labai ilgas procesas, pirmiausia reikia labai gerai žinoti, ką norite gauti, nes ūkio sąlygomis šis kryžminimo metodas yra pernelyg brangus", - perspėjo LGVA vadovas.

Labiausiai ūkiuose paplitęs paprastas pramoninis kryžminimas. Vienas pavyzdžių, kai holšteinų veislės karvė sėklinama su belgų mėlynojo sperma - gautus mišrūnus labiausiai tinka parduoti mažus. Lietuvoje platinama belgų mėlynųjų su baltu fenotipu bulių sperma, nes supirkėjams, pasirodo, reikia „žilo" plauko.

Gamybinis-pramoninis kryžminimas naudojamas ir mėsinių bandose, kai yra grynakraujai limuzinai, šarolė. Jų mišrūnai geriau penisi, būna gerai išreikštas heterozės efektas - jie auginami mėsai.

„Jeigu bandytumėte daryti nustelbiamąjį kryžminimą mėsinių atžvilgiu, tai reikėtų 3-4 kartas naudoti grynaveislius bulius arba jų spermą. Taigi, veislės išgryninimo procesas užtrunka labai ilgai. Bet su grynaveisliais gyvuliais lengviausia dirbti", - dar kartą patvirtino E. Gedgaudas.

MŪ inf.