Vilnius. Struktūriniai pokyčiai Lietuvos kiaulininkystės sektoriuje įvyko dėl dramatiško gyvulių skaičiaus mažėjimo ūkininkų ir šeimos ūkiuose. Afrikinis kiaulių maras ir pandemija stipriai paveikė kiaulienos rinkos situaciją. ES kiaulienos sektoriaus ateitis neapibrėžta ir neaiški.
Lietuvos kiaulininkystės sektoriaus pastarųjų dešimtmečių struktūrinių pokyčių rezultatas – drastiškai sumažėjusi kiaulių populiacija. Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. pradžioje šalies ūkiuose buvo 550,8 tūkst. kiaulių, palyginti su 928,2 tūkst. gyvulių 2010 metais.
Ūkininkų ir šeimos ūkiai 2010 m. laikė 341,2 tūkst. kiaulių, o 2020 m. šis skaičius sumažėjo daugiau kaip 3 kartus ir siekė tik 101,6 tūkst. gyvulių. Didžiausias kiaulių skaičius liko žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse, tačiau ir čia gyvūnų skaičius nuosekliai mažėja (nuo 587,0 iki 449,3 tūkst.). Dviejų grupių kiaulių skaičiaus dinamikos palyginimas rodo, kad ūkininkų ir šeimos ūkiai praranda svarbą šalies kiaulininkystės sektoriuje.
Visą Nelės JURKĖNAITĖS (LAEI) straipsnį skaitykite čia.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Pasėlių stebėjimas: snygio pasekmės matysis atšilus
2024-04-25 -
Šalnų padaryta žala sodams paaiškės vėliau
2024-04-24 -
Arimai ar pievos – kas geriau švelninant klimato kaitą?
2024-04-23
Skaitomiausios naujienos
-
Paaiškėjo ekosistemų išmokų dydžiai už neariminę žemdirbystę, šlapynių tvarkymą
2024-03-29 -
NMA pradeda rizikingų projektų patikras vietoje
2024-04-17 -
Padidinta parama smulkiems ūkiams
2024-04-18
(0)