Vilnius. Per dešimt metų Europos Sąjungos šalyse ekologinio ūkininkavimo plotai padidėjo 61 procentu. 2020 m. taip ūkininkauta 14,8 mln. ha – 9,1 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės.

Didžiausią ES ekologinio ūkininkavimo ploto dalį 2020 m. sudarė daugiametės pievos (42 proc.), daugiausia jų buvo Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje – kartu jos užėmė beveik pusę visų ES ekologiškų daugiamečių pievų.

Žaliesiems pašarams skirta 17 proc., javams – 16, daugiamečiams augalams (alyvmedžiams, vynmedžiams, vaismedžiams ir pan.) – 11 proc. viso ES ekologinio ūkininkavimo ploto.

Grūdai ir pramoniniai augalai sudarė atitinkamai 5 ir 4 proc., nepaisant to, kad 2014–2020 m. fiksuotas didelis jų augimas (atitinkamai 8 ir 15 procentų).

Nors ekologinė gyvulininkystė ES sparčiai auga, tačiau vis dar užima mažą dalį. 2020 m. apie 6 proc. visų galvijų, 7,2 proc. (2019 m.) avių ir ožkų, 3,6 proc. naminių paukščių, 1 proc. kiaulių ES auginti ekologiškai. Vis dėlto ekologiškos kiaulienos ir paukštienos produkcijos metinis augimas buvo didesnis (atitinkamai 9 ir 11 proc.) nei kitos gyvulininkystės produkcijos.

Daugiau kaip pusė ES ekologiškų galvijų auginami Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje ir Italijoje. 2014–2020 m. ekologiškai auginamų galvijų daugėjo Bulgarijoje, Kroatijoje ir Graikijoje. Rumunija ir Lenkija – vienintelės ES šalys, kuriose tuo metu jų sumažėjo.

Palyginti su tradiciniais ūkiais, daugumoje šalių ekologinius ūkius valdo jaunesni asmenys. 2020 m. apie 21 proc. ekologinių ūkių vadovavo asmenys iki 40 metų, tradiciniuose ūkiuose ši dalis sudarė 12 procentų.

Visame pasaulyje 2020 m. ekologiškai buvo dirbama 74,9 mln. ha žemės ūkio naudmenų (įskaitant plotą, kuriame pereinama prie ekologinio ūkininkavimo), o ES – 14,8 mln. ha, tai sudarė 19,7 proc. visų pasaulyje ir 9,1 proc. ES žemės ūkio naudmenų.