Ekologinio ūkininkavimo plotai Europos Sąjungos šalyse 2020 m. užėmė 14,8 mln. ha – 9,1 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės. Nuo 2010-ųjų šis plotas padidėjo beveik 61 procentu.

Didžiausią ES ekologinio ūkininkavimo ploto dalį 2020 m. sudarė daugiametės pievos (42 proc.), daugiausia jų buvo Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje – kartu jos užėmė beveik pusę visų ES ekologiškų daugiamečių pievų. Žaliesiems pašarams skirta 17 proc., javams – 16, daugiamečiams augalams (alyvmedžiams, vynmedžiams, vaismedžiams ir pan.) – 11 proc. viso ES ekologinio ūkininkavimo ploto. Grūdai ir pramoniniai augalai sudarė atitinkamai 5 ir 4 proc., nepaisant to, kad 2014–2020 m. fiksuotas didelis jų augimas (atitinkamai 8 ir 15 procentų).

Nors ekologinė gyvulininkystė ES sparčiai auga, tačiau vis dar užima mažą dalį. 2020 m. apie 6 proc. visų galvijų, 7,2 proc. (2019 m.) avių ir ožkų, 3,6 proc. naminių paukščių, 1 proc. kiaulių ES auginti ekologiškai. Vis dėlto ekologiškos kiaulienos ir paukštienos produkcijos metinis augimas buvo didesnis (atitinkamai 9 ir 11 proc.) nei kitos gyvulininkystės produkcijos. Daugiau kaip pusė ES ekologiškų galvijų auginami Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje ir Italijoje. 2014–2020 m. ekologiškai auginamų galvijų daugėjo Bulgarijoje, Kroatijoje ir Graikijoje. Rumunija ir Lenkija – vienintelės ES šalys, kuriose tuo metu jų sumažėjo.

Palyginti su tradiciniais ūkiais, daugumoje šalių ekologinius ūkius valdo jaunesni asmenys. 2020 m. apie 21 proc. ekologinių ūkių vadovavo asmenys iki 40 metų, tradiciniuose ūkiuose ši dalis sudarė 12 procentų.

Nors ekologinių ūkių derlius mažesnis, tačiau jie gauna didesnes arba panašias pajamas dėl aukštesnių supirkimo kainų ir didesnės ES paramos, daugiausia iš BŽŪP fondų.

Plotai

Visame pasaulyje 2020 m. ekologiškai buvo dirbama 74,9 mln. ha žemės ūkio naudmenų (įskaitant plotą, kuriame pereinama prie ekologinio ūkininkavimo), o ES – 14,8 mln. ha, tai sudarė 19,7 proc. visų pasaulyje ir 9,1 proc. ES žemės ūkio naudmenų.

Bendrijoje žemės ūkio paskirties žemės, kurioje ūkininkaujama ekologiškai, 2012–2020 m. padaugėjo daugiau kaip 50 proc. – apie 5,7 proc. per metus. Per šį laiką ekologinio ūkininkavimo žemės dalis padidėjo visose ES šalyse, išskyrus Lenkiją, kur ji vėl pradėjo augti 2019 m. po kelerius metus trukusio nuosmukio. Lietuvoje plotai padidėjo nuo 157 tūkst. ha (2012 m.) iki 242 tūkst. ha (2020 m.).

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos 2020 m. statistiniais duomenimis (FAOSTAT), pagal didžiausią ekologinio ūkininkavimo plotą. Bendrijoje pirmauja Prancūzija (2,5 mln. ha), Ispanija (2,4), Italija (2,1) ir Vokietija (1,6 mln. ha). Nuo 2012-ųjų Prancūzijoje ekologinio ūkininkavimo plotai augo apie 150 proc., o Italijoje jie beveik padvigubėjo.

Ūkių dydis

ES 2,7 proc. žemės ūkio valdų 2020 m. turėjo ekologiškos žemės ūkio paskirties žemės ir (arba) gyvulių. Dar 0,9 proc. ūkių vertėsi ekologine gamyba. Taigi iš viso 3,6 proc. ES ūkių buvo visiškai arba iš dalies ekologiški. Ši dalis įvairiose šalyse labai skyrėsi: didžiausia ji buvo Austrijoje (22 proc.), Čekijoje (18), Estijoje (16), Prancūzijoje ir Suomijoje (po 11 proc.). Vengrijoje, Airijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje siekė vos 1 procentą. Daugiausia ES ekologiškų produktų gamintojų 2020-aisiais buvo Italijoje (9 proc. Italijos ūkių), Prancūzijoje (11) ir Ispanijoje (4 proc.) – tose pačiose valstybėse, kurios pirmavo ir pagal ekologinio ūkininkavo plotą.

ES vidutiniškai ekologiniai ūkiai (41 ha) yra 2,5 karto didesni už tradicinius (16 ha). Didžiausias skirtumas – Lietuvoje, Portugalijoje ir Slovakijoje (nuo 4 iki 7 kartų didesni). Vokietijoje ir Airijoje ekologiniai ir tradiciniai ūkiai yra panašaus dydžio, o Bulgarijoje, Čekijoje, Prancūzijoje ir Liuksemburge – 20–40 proc. mažesni.

Maisto prekyba

ES ekologiško maisto ir gėrimų pardavimas siekė 44,8 mlrd. eurų. Vokietija ir Prancūzija atitinkamai sudarė 33,5 ir 28,3 proc. viso pardavimo. 2020 m., palyginti su 2015 m., ES ekologinė mažmeninė prekyba buvo beveik dvigubai didesnė. Ekologiškų produktų pardavimas ypač sparčiai augo per COVID-19 pandemiją – vartotojai daugiau dėmesio ėmė skirti sveikatai, dažniau valgė namuose.

Tarp dešimties pasaulio šalių, kuriose vienam gyventojui tenkantis suvartojamo ekologiško maisto kiekis pagal vertę yra didžiausias, rikiuojasi šešios ES šalys: Danija (384 Eur), Liuksemburgas (285), Austrija (254), Švedija (212), Prancūzija (188) ir Vokietija (180 Eur). Danija ir Austrija taip pat pirmauja pasaulyje pagal ekologiškų maisto produktų dalį mažmeninėje maisto produktų prekyboje (atitinkamai 13 ir 11 proc.). O štai padėtis ES šalyse labai skiriasi. Bulgarijoje, Vengrijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje mažmeninės prekybos maisto produktais dalis, kurią sudaro ekologiškų maisto produktų pardavimas, yra beveik 0 procentų.