Basf 2024 04 19 / 2024 04 24 A1 Basf 2024 04 19 / 2024 04 24 m1
Ūkis
Karvių sveikatingumu rūpinasi išmanioji sistema

Pakruojis. Melžimo robotai, bandos valdymo programos - jau ne naujiena žemės ūkyje. Tačiau išmanioji bandos analizės sistema yra vienas naujesnių technologinių sprendimų. Pirmąją tokią pažangią pieno analizės priemonę Lietuvoje praėjusiais metais įsigijo žemės ūkio bendrovė „Pelaniškiai".

Bendrovė laiko 420 melžiamų karvių (su užtrūkusiomis ir prieaugliu - apie 1 000 gyvulių). Banda produktyvi - iš karvės per metus primelžiama apie 9 tūkst. t pieno. Naujovėms imlus „Pelaniškių" vadovas Edikas Drupas paskutiniajame praėjusio KPP laikotarpio finansinės paramos projekte kartu su naujos fermos statyba įrašė ir Herd Navigator - išankstinio stebėjimo bandos valdymo sistemą, sukurtą bendradarbiaujant „Foss A/S" ir „DeLaval International AB". Ši naujovė Lietuvoje buvo pristatyta „DeLaval" surengtoje lauko dienoje Peleniškiuose (Pakruojo r.).

Bioversija 2024 04 15 m7

„Pelaniškių" vadovas Edikas Drupas tokiai investicijai į išmaniąją bandos analizės sistemą rengėsi ketverius metus

ŽŪB „Pelaniškiai" fermos vedėjas Marius Misiulis sakė, kad žinių Herd Navigator suteikia labai daug. „Su šia sistema dirbame mažiau negu metus, todėl dar reikia laiko, kad sugebėtume išnaudoti visus jos privalumus. Bet jau dabar aišku, kad Herd Navigator yra labai naudinga ir net nebeįsivaizduoju darbo be jos", - tvirtino fermos vedėjas.

Sistema, pasak jo, labiausiai padeda selekcininkei ir veterinarijos gydytojui - valandų tikslumu padeda nustatyti karvių veršingumą, tokiu būdu sutaupomi pinigai, nereikia rektinio tyrimo, optimizuojamas pieno primilžis. „Be to, galime užbėgti už akių ligoms - mastitui, ketozei, įvairioms cistoms. Ir po tvartą dabar reikia mažiau vaikščioti, nes daugiausia informacijos pateikia kompiuteris", - kalbėjo M. Misiulis.

Bendrovės veterinarijos gydytojas Ričardas Strumskys teigė, kad Herd Navigator teikiama individuali informacija apie kiekvieną karvę leidžia susidaryti visos bandos vaizdą ir priimti teisingus strateginius sprendimus dėl šėrimo, gyvulių gerovės. Tai labai pažangu, mažinant hormonų naudojimą karvėms. „Kuo daugiau hormonų naudojama gydant cistas, tuo labiau išbalansuojama gyvulio fiziologija,  tai atsiliepia jo sveikatai ir ilgaamžiškumui. Kai buvo įdiegta Herd Navigator sistema, nebereikia net ketvirtadalio to vaistų kiekio, kuris buvo naudojamas", - pabrėžė veterinarijos gydytojas. Fermos vedėjas pridūrė, kad labai pagerėjo sėklinimo koeficientas, reikia mažiau spermos dozių karvei apsėklinti.

Fermos vedėjas Marius Misiulis (kairėje) ir veterinarijos gydytojas Ričardas Strumskys įvardijo daug išmaniosios sistemos privalumų

Taip pat labai sutrumpėjo laikas nuo karvės sėklinimo iki veršingumo nustatymo, o tai irgi padeda sutaupyti - nebereikia tiek rektinių tyrimų, mažiau streso gyvuliui, o produkcijos gauni daugiau.

Herd Navigator leidžia įvertinti gyvulių sveikatingumą ir iš šėrimo pusės - pagal urėjos, ketoninių kūnų kiekį galima imtis prevencinių priemonių. „Kol neturėjome išmaniosios sistemos, visa tai darydavome matuodami temperatūrą 10 dienų po veršiavimosi, o dabar visus duomenis pateikia Herd Navigator", - džiūgavo R. Strumskys.

Jis neabejoja, kad su išmaniąja sistema pagerinus ūkio valdymą, didės ir bandos produktyvumas. Jo teigimu, bandai, kurios karvių produktyvumas 6-7 t pieno per metus, išmanioji sistema nereikalinga - visus procesus valdyti dabar yra paprasta. Tačiau kuo didesnis bandos produktyvumas, tuo tiksliau ūkyje viskas turi vykti.

M. Misiulis pridūrė, kad, sistemai pastebėjus mastito požymių, problemai suvaldyti užtenka imtis profilaktinių priemonių, kurios neturi išlaukos - tai reiškia, nereikia išpilti pieno, o tai irgi leidžia sutaupyti.

Herd Navigatorsistema - tai nedidelė mėlyna dėžė...

... ir kompiuteris

Bendrovės vadovas E. Drupas teigė, kad Herd Navigator sistema labai gera, vienintelis minusas - didelė jos kaina. Tačiau jis supranta, kad informacija šiais laikais - bene brangiausia prekė. Tokiai investicijai jis ilgai rengėsi, ketverius metus svarstė, važiavo į parodas, į ūkį Latvijoje, kuriame Herd Navigator veikia kelerius metus. Ir vis tik apsisprendė įsigyti šią išmaniąją sistemą. Nors jaunas fermos vadovas M. Misiulis iš pradžių atkalbinėjo vadovą nuo tokios minties, vis dėlto bendru sutarimu buvo nutarta eiti pirmyn.

„IT technologijos sparčiai apima visas sritis ir anksčiau ar vėliau vis tiek reikėtų turėti išmaniąją sistemą, kuri gali identifikuoti gyvulio sveikatą. Neskaitant robotų, tai inovatyviausias pieno ūkio produktas. Taigi ryžomės tam ir, svarbiausia, nesigailime. Jeigu dabar kas nors iš mūsų atimtų tą daiktą, tai jau būtų blogai", - juokėsi E. Drupas.

Kada įranga atsipirks, jis nespėliojo. Daug priklausys nuo pieno supirkimo kainos. Dabar kiekvieną dieną bendrovė patiria apie tūkstantį eurų nuostolį - pieno savikaina yra 26 ct/l, o pieninė už jį moka beveik 10 ct mažiau. „Svarbiausia, kad ši technologija padėtų pasiekti maksimalius fermos darbo rezultatus", - sakė bendrovės vadovas, pripažinęs, kad iš pradžių labiausiai baiminosi, jog nesugebės pasinaudoti visais sistemos teikiamais duomenimis.

„Pelaniškiuose išgirdau ir mūsų bendrovės sėkmės istoriją, - sakė „DeLaval" direktorius Albinas Šulinskas (nuotr. viršuje). - Tikrai džiagiuosi, kad Herd Navigator sistema duoda naudos."

Analizuoja keturis svarbiausius rodiklius

Iš tiesų Herd Navigator teikia tiek daug informacijos, kad šios sistemos „DeLaval" specialistas, veterinarijos gydytojas iš Švedijos Robertas Kosinas (Roberto Cosin) per pusantros valandos Peleniškiuose papasakojo tik svarbiausius duomenis. Jis padeda naudotis šia sistema viso pasaulio ūkininkams. Iš viso pasaulyje su Herd Navigator dirba apie 250 ūkių. Švedijoje - apie 20, Estijoje - 4, Latvijoje - 1, bet iki metų pabaigos kaimynai išmaniąją technologiją įdiegs dar viename ūkyje.

„DeLaval" specialistas iš Švedijos Robertas Kosinas padeda diegti išmaniąją sistemą visame pasaulyje

Herd Navigator - tai pažangi tiksliosios analizės sistema, identifikuojanti kiekvieną dėmesio reikalaujančią karvę ir pateikianti aiškią informaciją, ką daryti. Sistema padeda pagerinti reprodukciją, aptikti mastitą ir ketozę.

Pasak R. Kosino, tai daugiau negu pieno analizatorius. Pagrindinė jo idėja - perkelti laboratorijoje veikiančius prietaisus tiesiai į ūkį ir automatizuoti procesą. Sistema pati automatiškai paima pieno mėginį, pati nusiunčia jį į laboratoriją, o tyrimų rezultatai paverčiami į tam tikrą biomodelį. Dalis duomenų transformuojama į tikėtinas diagnozes. „O ūkio valdyme juk svarbiausia gauti informaciją apie kiekvieną gyvulį. Pagal šią informaciją sistema pati atrinks karves, kurių mėginiai mums būtini. Paims pieno tyrimą, rezultatus persiųs į pagrindinį kompiuterį, juos analizuos bei pavers į diagnozę. Ir sistema žino, kada jai reikės paimti kitą mėginį", - bandė paaiškinti Herd Navigator veikimo principą.

Sistema analizuoja keturis rodiklius, kurie leidžia identifikuoti mastitą, reprodukciją, metabolizmo sutrikimus ir baltymų balansą pašare. Sistema, tirdama progesterono kiekį, aptinka rujojančias karves, o jei nerujoja, nurodo priežastį. Mastitą sistema aptinka likus 3 dienoms iki fizinių požymių pasireiškimo. Ketozę nustatyti padeda beta-hidroksibutirato kiekio tyrimas, o pagal urėjos kiekį subalansuojamas baltymų kiekis pašaruose.

Identifikavus karves, kurioms reikia specialaus dėmesio - dėl reprodukcijos, sveikatos, šėrimo ar gyvulio gerovės, rekomenduojami veiksmų planai, kaip pagerinti karvės būklę. Taip sudaromos sąlygos greitai imtis veiksmų - anksčiau, negu pasireiškia klinikiniai susirgimo požymiai.

Ruja, pasak specialisto iš Švedijos, identifikuojama automatiškai, o progesterono tyrimas padeda aptikti net „tylią" rują.

Herd Navigator gali būti diegiama ir automatizuotose melžimo sistemose, ir tradicinėse.

Į „DeLaval" lauko dieną susirinko ūkininkai iš Šiaurės Lietuvos

Apie ketverių metų vieno latvių ūkio patirtį, dirbant su Herd Navigator, pasakojo „DeLaval" produktų vadovė Daiga Bicienė iš Latvijos. Šiame ūkyje laikoma 420 melžiamų karvių, jų produktyvumas, kaip ŽŪB „Pelaniškiai" - iš karvės 9 tūkst. t per metus.

Svarbiausieji pokyčiai, kurie įvyko ūkyje per tą laiką - sėklinimas pagerėjo 70 proc. (koeficientas 1,7), mikroabortų ir embrionų žūčių sumažėjo nuo 33 iki 12, cistų sumažėjo daugiau kaip per pusę.

MŪ inf.

    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Kokio senumo traktorių turite ūkyje?
    Visos apklausos