Karštis lėmė gausų kenkėjų išplitimą
2019-06-19
Žydėjimo metu augalus galima purkšti nuo 21 val. vakaro iki 5 val. ryto, tačiau prieš purškiant būtina apžiūrėti lauką, ar bitės tikrai jau išskridusios

Kaunas. Šį sezoną pupų laukai net juoduoja nuo amarų – tokią didelę jų gausą lėmė karšti ir sausi šios vasaros orai. Žirniuose amarai taip pat siautėja, bet žirniniai amarai ne taip akivaizdžiai matyti dėl artimos augalams blyškiai žalios spalvos.

Pupiniai amarai pasėlyje pastebimi iš karto, o žirninių amarų tenka paieškoti atidžiai apžiūrint augalus arba galima panaudoti paprastą metodą: papurtyti palenktą žirnio augalą virš balto popieriaus lapo ar tiesiog į delną.

Žirninius amarus atskirti nuo kitų kenkėjų nesudėtinga  – jie būna blyškiai žalios ar gelsvai rožinės spalvos (priklausomai nuo išsivystymo), pailgos kriaušės formos, suaugėlio sparnuoto amaro ilgis gali sieti iki 5,0-5,5 mm.

Dojus agro 19 09 10

Žirniniai amarai ilgakojai, lengvai nupurtomi nuo augalų, todėl liūtiniai, su smarkiais vėjais lietūs juos paprastai nuplauna žemėn, ir tik nedaugeliui kenkėjų pavyksta vėl užlipti ant augalų. Tiksli žirninių amarų žalingumo riba nėra nustatyta, tačiau insekticidus rekomenduojama naudoti, kai amarų randama ant 50 proc. augalų.

Kenkėjai tarpsta šilumoje

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė sako, kad tokia kenkėjų gausa – nieko stebėtino. „Kai tokie orai, taip ir turi būti. Kenkėjams itin palankios plisti aukštos temperatūros, kurios greitina jų vystymąsi ir gyvybiniai poreikiai skatina sparčiau maitintis“, – paaiškina R. Semaškienė.

Pupiniai amarai yra tamsios spalvos, todėl labai aiškiai matosi

Pupinių amarų pupose būna kasmet, tik jų gausumas labai skiriasi. Smarkiai išplitus pupiniams amarams, augalo vystymasis sutrinka, neužmezgamos ankštys, galimi reikšmingi derliaus nuostoliai. Efektyviausia jų kontrolė šiam kenkėjui pradėjus plisti pasėlyje. Pupų augintojai, ko gero, jau panaudojo insekticidus nuo šio amaro, tačiau situaciją pasėlyje ir toliau reikėtų sekti dėl galimo pakartotino antplūdžio.

Šių metų oro sąlygos prisideda prie trumpesnio produktų veikimo laiko. Efektyvumo sumažėjimą taip pat gali lemti purškimas dienos metu, kuomet vyrauja aukšta temperatūra, o oro santykinė drėgmė labai maža.

Šiuo metu pupos ir žirniai jau žydi, tad purškimas dienos metu nebegalimas. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką augalų apsaugos produktais žydinčius augalus galima purkšti nuo 21 val. vakaro iki 5 val. ryto. „Tačiau ne tik mes, bet ir bitutės džiaugiasi ilgais saulėtais ir šiltais vakarais, tad reikėtų prieš purškimo pradžią pasižiūrėti, ar jos jau tikrai išskridusios iš lauko“, – primena R. Semaškienė.

Kai pradeda megztis pirmosios pupų ankštys, yra pats tinkamiausias metas kontroliuoti pupinius grūdinukus (Bruchus rufimanus). Šie kenkėjai gausiau plinta tose šalyse, kur pupų auginama palyginti daug, o pastaraisiais metais prie tokių šalių galima priskirti ir Lietuvą: pernai pupų plotai mūsų šalyje pasiekė beveik 70 tūkst. ha.

Pupinių grūdinukų daromą žalą galima tiesiogiai pastebėti, kai nuėmus derlių matyti kenkėjų pažeisti grūdai, jie būna smulkesni, subręsta mažesnis grūdų derlius. Literatūroje nurodoma, kad šių kenkėjų protrūkio metais galimi net 45–70 proc. grūdų derliaus nuostoliai.

„Pernai LAMMC Žemdirbystės institute darytų tyrimų duomenimis, dėl šių kenkėjų prarasta apie 13 proc. grūdų derliaus, tūkstančio grūdų masė nepurkštuose insekticidais laukeliuose buvo apie 20 proc. mažesnė negu panaudojus kontaktinius insekticidus“, – sako R. Semaškienė.

Sugadina grūdus

Šių kenkėjų žala – ne vien derliaus ir grūdų masės sumažėjimas. Kenkėjų pažeistų grūdų nepageidauja nei augalininkystės produkcijos perdirbėjai, nei eksportuotojai, nei sėklos ruošimo kompanijos. Reikalavimai yra suprantami, nes dėl pupinių grūdinukų pažeidimų prarandama prekinė išvaizda, taip pat mažėja sėklos daigumas.

Pupinio grūdinuko suaugėlis yra 3–5 mm ilgio, ovalios formos, juodas arba tamsiai rudas, su mažomis, pilkomis dėmelėmis prie sparnelių. Kiaušinėliai yra balkšvai gelsvi, pailgi, apie 0,5 mm ilgio. Patelės juos deda atskirai arba mažomis grupelėmis ant jaunų, 2–5 cm ilgio pirmųjų ankščių, kurios išsidėsčiusios augalo apatiniuose arduose.

Baltos mėsingos grūdinukų lervos su šviesiai ruda galva ir trimis poromis kojų ant priekinių trijų segmentų. Subrendusios lervos yra 3–4 mm ilgio. Pažeisto grūdo požymis yra apvali skylė, kurią išgraužia išsiritę iš lėliukės vabalai. Lervos prasiskverbimo į grūdą vietoje lieka maža skylutė. Perpjovus grūdą, galima pamatyti lervą.

„Siekiant sumažinti šių kenkėjų daromą žalą, kol kas veiksmingiausia priemonė – insekticidai. Jautriausi yra suaugėlio stadijos pupiniai grūdinukai. Jie paprastai lauke pasirodo užsimezgus pirmosioms ankštims ir padeda ant anksčių kiaušinėlius, tuo metu juos ir reikėtų naikinti. Siekiant geriausio efekto, reikėtų stebėti grūdinukų atskridimo į lauką laiką, gausumo lauke piką, augalų išsivystymo tarpsnį, vyraujančią temperatūrą“, – aiškina R. Semaškienė.

Situacija laukuose keičiasi kasdien. Kai kuriuose laukuose dar penktadienį buvo tik pupų ankščių užuomazgos, o pirmadienį jos jau ūgtelėjo ir galima matyti pupinių grūdinukų kiaušinėlių. Kas dar nepanaudojo insekticidų pastarosiomis dienomis pupų apsaugai nuo kenkėjų, turėtų suskubti. Šiuo purškimu bus sumažintas pupų grūdinuko gausumas ir daroma žala.

Žieminius ir vasarinius rapsus šią vasarą tiesiog apnikusios kopūstinės kandys. Geriausia jos matosi, kai tuntais skraido virš lauko – vakarop, apšviestos besileidžiančios saulės spindulių. Pasak R. Semaškienės, šiuo metu rapsuose galima rasti visų stadijų – nuo kiaušinėlių lapų apatinėje pusėje iki lėliukių ant bet kurios augalo dalies. Išsiritusios iš kiaušinėlių lervos aktyviai maitinasi, sparčiai auga ir virsta lėliukėmis.

„Vasarinius rapsus purškiant nuo rapsinių žiedinukų, buvo naikinamos ir kandys. Žieminiuose rapsuose ūkininkams teko atlikti technologijoje, ko gero, nenumatytą nuo šio kenkėjo purškimą, – pastebi R. Semaškienė. – Nuo kopūstinių kandžių gintis galima tik registruotais insekticidais. Jei tenka kartoti purškimą, jokiu būdu negalima naudoti antrą kartą to paties produkto, nes itin greitai vystosi šių kenkėjų atsparumas“.

Kopūstinės kandies lėliukė

Kopūstinės kandies lerva

Mokslininkė žemdirbiams rekomenduoja aktyviai naudotis Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacine sistema IKMIS, kur kas savaitę pateikiamos išsamios pasėlių apžvalgos ir rekomenduojamos apsaugos nuo žaladarių priemonės. Laiku panaudoti cheminiai apsaugos produktai yra svarbus žingsnis gero derliaus link.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai