Kada tręšti bundančius pasėlius
2019-03-05

Kaunas. Pavasarį vienas aktualiausių klausimų – laiku patręšti žiemkenčių pasėlius. Tiksliai atsakyti į klausimą, kada tai daryti, vargu ar įmanoma, nes būtina įvertinti situaciją konkrečiame lauke: ar įmanoma įvažiuoti į lauką, ar augalai jau pradėjo vegetaciją ir kokie orai numatomi artimiausiomis dienomis.

Aišku viena – šio pavasario pradžia yra tikrai viena sausiausių per praėjusį dešimtmetį, tad formuojasi geros sąlygos anksti įvažiuoti į laukus, o ir temperatūra vyrauja tokia, kad žiemkenčiai jau atnaujina vegetaciją. Taigi, gali būti, kad šiemet pirmieji tręšimai startuos palyginti anksti.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslo darbuotoja Dalia Feizienė sako, kad vienintelis rodiklis, kuris nurodo tręšimo laiką, yra žiemkenčių vegetacijos atsinaujinimas. „Kitaip tariant, reikia žinoti, ar auglas, kuris tas trąšas valgys, yra gyvas. O augalas gyvas tada, jei jau rodo vegetacijos požymius,“ – aiškina D. Feizienė.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Prasidėjusią vegetaciją rodo pradedančios augti naujos baltos spalvos šaknelės. Augalo lapai tuo metu dar gali būti rudi. Taigi, patartina pažiūrėti, kas darosi žemėje, o ne vertinti vien vizualinį lauko vaizdą.

D. Feizienė primena ir tai, ką gerai žino kiekvienas patyręs žemdirbys: svarbu, kad dirvos būtų pakankamai pradžiūvusios ir kad nebūtų suspaudžiamos su sunkia tręšimo technika. Paviršinio stovinčio vandens laukuose, norint tręšti, taip pat neturi būti.

Agronomines konsultacijas teikiančios įmonės „Žemdirbių konsultacijos“ direktorius Ernestas Petrauskas vienu pagrindiniu klausimu apie tręšimo pradžią laiko šį: kada galima įvažiuoti į lauką?

Kai jau galima įvažiuoti, tada būtina įvertinti visas naujausias orų prognozes – jei naktys ir dienos dar ilgai bus šaltos, rekomenduojama tręšti mažesnėmis normomis, jei prognozuojamas greitas atšilimas, tada galima rinktis didesnes normas.

„Praktiškas patarimas būtų toks: stebėkite gamtą –snieguoles, žibuokles. Jos tikrai anksčiau atsibus už mūsų žiemkenčius. Tada galima bus pradėti pergyventi, kad galbūt vėluojame tręšti“, – sako E. Petrauskas.

Dar būtina įvertinti kritulių prognozes. 50 mm ar dar didesni krituliai nuplauna azotą į 10–20 cm gylį. Taigi, jei po tręšimo gerai palis, darbas bus veltui.

„Kiek prisimenu, šiemet kol kas turbūt viena iš sausiausių pavasario pradžių. Melioracijos grioviai beveik tušti, upėse vanduo irgi leidžiasi, Nemunas nestipriai patvinęs. Didysis vanduo beveik išėjęs ir laukai jau gerokai sausesni. Šiaurės rytų ir pietvakarių regionai gal kiek šlapesnės zonos, nes ten vėliau dingo sniegas. O kitur laukai palyginti sausi. Kovo 1 dieną, kai grįžau iš ekspedicijos po šalies laukus, atrodė, kad jau šią savaitę daug kur bus galima į laukus įvažiuoti su technika, tačiau dabar prasidėję lietūs gali atitolinti šį momentą“, – nuo tikslių patarimų susilaiko E. Petrauskas.

Ilgametę darbo patirtį turinti Kauno r. Pagynės žemės ūkio bendrovės vyr. agronomė Eugenija Česnavičienė sako, kad paprastai žiemkenčius tręšti pradėdavo kovo pabaigoje, tad kol kas į laukus su tręštuvais tikrai neskuba.

„Manyčiau, į laukus labiausiai gali skubėti tie, kurie iš rudens nepatręšė NKP trąšomis, juolab, kad dabar patogu tai, jog naktiniai pašalimai leidžia įvažiuoti į laukus. Azoto trąšas mes planuojame išberti vėliau. Tręšimo laiką nustatome pagal orus, įvažiavimo į lauką galimybes ir pagal augalų vegetacijos pradžią – žiūrime, ar žiemkenčiai jau pradeda leisti šakneles“, – paaiškina E. Česnavičienė.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Technologinių paslaugų skyriaus vadovas Rimas Magyla taip pat panašios nuomonės: tręšimui, ypač azoto trąšomis, metas dar pernelyg ankstyvas, vegetacija dar neatsinaujinusi. Pateisinamas nebent tręšimas NKP trąšomis – taip ir daro tie, kas turi didelius dirbamos žemės plotus ir nespėja pasitręšti iš rudens.

„Vegetacija paprastai atsinaujina tada, kada vidutinė paros temperatūra pasiekia bent jau 3–5 laipsnius šilumos. Sakyčiau, kai tik prasidės vegetacija, pirmajam tręšimui geriausia pamaitinti augalus per lapus, pavyzdžiui, karbamidu – taip sparčiai suaktyvinamas augimas. Fosforo trąšos stimuliuotų šaknų vystymąsi“, – aiškina R. Magyla. Jo nuomone, salietros tikrai šiuo metu dar nereikėtų barstyti – ji visa nueitų žemyn, taip ir nepasisavinta augalų.

LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovas Gediminas Staugaitis informavo, kad nuo šio pirmadienio ūkininkams jau atliekami mineralinio azoto kiekio dirvožemyje tyrimai – pagal jų rezultatus galima tiksliau susiplanuoti trąšų normas. „Dėl tolesnės pavasario eigos ir tikslaus augalų tręšimo laiko sunku prognozuoti. Jei žiema negrįš, tai viskas gerai. Bet jei grįš ir su speigais – tai nuostoliai būtų milžiniški, ypač sodams“, – mano G. Staugaitis.

VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stoties direktorius Rimantas Velička sutinka, kad lengva žiema ir palyginti sausa šio pavasario pradžia skatina dairytis į žiemkenčių laukus ir galvoti apie jų tręšimą. Reikėtų priminti, kad augalų vegetacija prasideda, kai vidutinė paros temperatūra tris paras iš eilės būna lygi arba aukštesnė 5 laipsniams šilumos. Pagal daugiamečius vidurkius, Lietuvoje žiemkenčių vegetacija atsinaujina  balandžio 5–10 dienomis.

„Žinant, kad atiduotą birių trąšų formoje azotą augalai pradeda pasisavinti maždaug po 10 dienų, nuo kovo vidurio, esant palankioms sąlygoms (kai nėra sniego ar susitelkusio paviršinio vandens ir galima įvažiuoti į pradžiūvusią ar naktį pašalusią dirvą) galima pradėti tręšti žiemkenčius, – sako R. Velička. – Tiems, kurių plotai nedideli, tikrai nereikėtų skubėti, o palaukti bent kovo trečio dešimtadienio“.

Žinoma, jei kovo pabaiga būna vėsi ir lietinga, dėl ankstyvo tręšimo dažnai patiriami  10–20 proc. azoto nuostoliai, tačiau toks tręšimas vis tiek duoda teigiamą efektą (pavyzdžiui, 2018 m. Bandymų stoties žieminiai kviečiai buvo tręšti kovo 24 dieną).

Nors 2018 m. rudenį mineralinio azoto dirvožemyje rasta pakankamai daug (vidutiniškai 55 kg/ha), tačiau po drėgnos ir nešaltos žiemos tikėtina, kad daug jo išsiplovė. „Pirmiausia tręšti turėtume atsėliuotus, vėlai pasėtus žiemkenčius, išberdami 25–30 proc. visos jiems skirtos azoto normos. Po gerų priešsėlių (pvz., mėšlu tręštoje dobilienoje ir pan.) ir optimaliais terminais pasėtus kviečius anksti tręšti nebūtina, tai padaryti galima jau prasidėjus jų vegetacijai. Iš žiemkenčių žieminius rapsus reikėtų patręšti pirmiausiai, nes jų vegetacija prasideda anksčiau negu kviečių“, – paaiškina Rimantas Velička.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai