Javapjūtę temdo gaisrų dūmai
2021-07-30
Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Vilnius / Kėdainiai. Neslūgstant karščiui ir laukuose visu pajėgumu dirbant technikai vis pranešama apie ugnyje skęstančius kombainus, javus ar ražienas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, vien per liepą ugniagesiai jau 29 kartus skubėjo gesinti žemės ūkio technikos. Nuo liepos 1 iki 28 d. ugnimi liepsnojo 19 kombainų, o atvirosiose teritorijose kilusiuose 366 gaisruose išdegė daugiau kaip 82 tūkst. arų. Iš viso šiemet ugnis žemės ūkio technikoje jau šeimininkavo 38 kartus (pernai per tą patį laikotarpį – 31).

Stichija negailestinga buvo ir ūkiniams pastatams – PAGD duomenimis, šiemet čia kilo jau 210 gaisrų, dar 42 – pagalbinio ūkio paskirties pastatuose, 12 – kituose ūkio paskirties pastatuose, 3 – daržinėse.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Vis dėlto, remiantis PADG statistika, matyti, kad šiemet žymiai mažiau miškų ir durpynų bei durpingų pievų gaisrų, tačiau kaip niekad daug liepsnojančių pasėlių ir ražienų (atitinkamai 18 ir 88 atvejai, kai pernai iki liepos pabaigos fiksuota atitinkamai 2 ir 9 atvejai).

Kad šiųmetės liepos dienos karštos visomis prasmėmis patvirtina ir Kauno PGV Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Eidimtas. Jo teigimu, Kėdainių rajone beveik neliko seniūnijų, kur nebūtų degusios ražienos, pasėliai, pievos bei ūkių technika. 

Pasak A. Eidimto, panašu, kad ši javapjūtė bus pažymėta daugiau nelaimių, nes vien per pastarąsias kelias dienas, nuo liepos 23 iki 27 dienos, komandai teko 26 kartus vykti į gaisrus, 16 iš jų buvo gaisrai atvirose teritorijose ir beveik visi, su pora išimčių, - ūkininkų laukuose, kur degė pasėliai arba ražienos.

Du iš minėtų gaisrų buvo užgesinti prieš atvykstant priešgaisrinėms pajėgoms: lauką ir kombainą užgesino patys žmonės, turėję gesinamąsias priemones. Vis dėlto iki šiol jau yra sudegę pora kombainų ir apdegę keli traktoriai. 

A. Eidimto teigimu, preliminariai skaičiuojama, kad rajone išdegė apie 60 hektarų ražienų ir pasėlių. „Nuo ugnies yra nukentėjusių įvairių plotų, vienur ugnis siautėjo 20 hektarų (Vilainių, Josvainių sen.), kitur mažesniuose plotuose. Itin neramu buvo užsidegus ražienoms Saviečių kaime - ten iki degalinės vos 500 metrų, netoli stovi pastatai. Gerai, kad bendromis su ūkininkais pastangomis ugnis buvo suvaldyta“, - sakė Kėdainių ugniagesių vadas. 

Kauno PGV Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Andriaus Eidimto teigimu, nors ūkininkai stengiasi sumažinti rizikas, vis dėlto šių metų liepa pažymėta daugiau nelaimių

Kodėl ši liepa tokia gausi gaisrų, A. Eidimtas vieno atsakymo kol kas dar neturi – atvejai tiriami ir priežastys tebesiaiškinamos. Vieno gaisro atveju neatmetama prielaida, kad ražienų ir rapsų laukai užsidegė nuo sukibirkščiavusių kombainų laidų. Kitu atveju traktoriaus priekabos ratai galimai užsidegė nuo užsiliepsnojusių ražienų. Dar vienas gaisras, tikėtina, kilo technikai užkliudžius akmenis ir įskėlus žiežirbą. 

Ar įmanoma išvengti gaisrų laukuose? Pasak ugniagesių vado, ūkininkai deda daug pastangų, kad rizikas sumažintų. „Dauguma prižiūri ir rūpinasi technika, į laukus važiuoja su techniškai tvarkingomis mašinomis. Neretai netoli kombaino galima pastebėti ir traktorius, kurie budi prisikabinę vandens cisternas ar žemės dirbimo padargus, kad esant reikalui galėtų suarti ar sulėkščiuoti dirvas. Taip sustabdomas ugnies plitimas. Mes savo ruožtu patariame turėti reikiamą kiekį gesintuvų ir aiškiname, kaip jais naudotis. Taip pat būtina nuo technikos nuvalyti galinčias greitai įsidegti dulkes. Nelaimių nenori niekas, bet kartais ir nedidelis akmuo gali sukelti didelį gaisrą. Tad belieka būti pasiruošus ugnį suvaldyti“, - portalui manoūkis.lt kalbėjo Kauno PGV Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas.

Nors pasitaiko ir nepagrįstų iškvietimų, A. Eidimtas ragina nelikti abejingiems ir skambinti vos įtarus nelaimę, o ugniagesiai, patikrinę gautą informaciją skubės ten, kur iš tiesų reikia. Tuo pačiu jis primena, kad nelaimės tyko ne tik laukuose, tad būtina išlikti budriais ir miškuose, ir vandenyje.

Tuo tarpu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad kombainai dažnai užsidega dėl netvarkingos kuro tiekimo sistemos, elektros įrangos bei besisukančių mechanizmų. Išlekiančios iš variklio išmetimo vamzdžio kibirkštys, trumpas elektros laidų jungimasis, ant velenų ir kitų kombaino mechanizmų apsivynioję šiaudai, į besisukančių būgnų mechanizmus patenkantys pašaliniai kieti daiktai gali tapti gaisro kilimo priežastimi.

Tad žemdirbiai raginami naudoti tvarkingus kibirkščių gesiklius, o kombainų variklių, neturinčių antvožų, kolektorius apsaugoti nuimamais metaliniais skydeliais arba sieteliais su 2 mm skersmens kiaurymėmis. Taip pat nuo variklio ir jo mazgų būtina nuolat nuvalyti dulkes, smulkių šiaudų masę ir kuro bei tepalo nuotekas.

Nuo trinties ar kito poveikio turi būti apsaugota elektros laidų izoliacija, gerai sutepti basisukantys mazgai. Kombaine privalo būti du gesintuvai ir nedegus audeklas, prireikus slopinti ugnį pravartu turėti ir kastuvą žemėms.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai