BASF A1 2024 06 19 Basf m1 2024 06 19
Ūkis
Kaip efektyviau išnaudoti robotus žemės ūkyje „Ką pasėsi... 2023“

Akademija (Kauno r.). Parodoje „Ką pasėsi 2023“ Lietuvos robotikos asociacijos viceprezidentas, įmonės „Elinta Robotics” direktorius Aurelijus Beleckis ir įmonės „Agrokoncernas” komercijos direktorius Arnas Radzevičius diskutavo apie pirmuosius agrosektoriaus robotizavimo iššūkius bei naujas galimybes.

Diskusiją apie robotiką pradėjęs A. Beleckis siūlo skirti industrinę robotiką pramonėje ir paslaugų robotiką logistikoje ar žemės ūkio sektoriuje. Pasak jo, industrinė robotika pramonėje jau nuo 1960 m. auga labai stabiliai – po 10–15 proc. per metus. Ne išimtis ir paskutinis penkmetis, kai buvo fiksuotas vidutinis 14 proc. augimas.

Paslaugų robotika, kaip logistika ar žemės ūkio sprendimai, yra palyginti nauja sritis, užima mažesnę dalį visos robotikos, bet auga daug sparčiau.

Bioversija 2024 04 26 m7

Diskutuoja įmonės „Agrokoncernas” komercijos direktorius Arnas Radzevičius ir Lietuvos robotikos asociacijos viceprezidentas, įmonės „Elinta Robotics” direktorius Aurelijus Beleckis (nuotraukoje dešinėje)

„Pernai fiksuotas 20 proc. augimas, ne mažiau spartus kilimas prognozuojamas ir ateityje. Dauguma technologijų dar nėra brandžios ir komercializuotos, yra labai daug naujai vystomų projektų. Šioje srityje dirba labai daug stiprių ir įdomių kompanijų. Tai yra labai mažos komandos – startuoliai, institutai, moksliniai „spin-off‘ai“ iš įvairių kompanijų, dauguma turi nuo 10 iki 100 darbuotojų. Technologijoms pasiekus brandą proveržis bus milžiniškas ir tai įvyks tikrai labai greitai“, – prognozuoja A. Beleckis.

Įmonės „Agrokoncerno“ komercijos direktorius A. Radzevičius atkreipia dėmesį, kad visa robotizacija yra paremta dirbtiniu intelektu. Pasak jo, pernai visi dirbtinio intelekto žemės ūkyje produktai sudarė 1,8 mlrd. Eur apyvartą, prognozuojama, kad 2027 m. bus 4,8 mlrd. Eur ir tai – ne pabaiga. Skaičiai rodo, kad technologiniai proveržiai yra neišvengiami.

Dirbtinis intelektas mokosi dirbti žemę

Viena iš priežasčių, kodėl robotizacija žemės ūkyje nevyksta taip sparčiai, kaip kituose sektoriuose yra ta, kad technika turi ne tik judėti erdvėje, bet ir suvokti, ką daro tempiamas padargas – ar visi jo dirbamieji komponentai – lėkštės, noragai veikia tinkamai.

„Reikia labai daug duomenų ir jų analizės, kad robotai suvoktų dirvožemio pokyčius, nes jis gali būti tankesnis ir sunkesnis arba lengvesnis priesmėlis, robotai taip pat turi suvokti žemės dirbimo komponentus ir pastebėti, kada juos apsiveja organinės medžiagos. Reikia be galo daug daviklių, daug duomenų ir šiai sričiai tobulėti padės 5G tinklas, kuris leis iš mažesnių prietaisų perduoti dar daugiau tikslių duomenų“, – apie iššūkius ir jų sprendimus kalbėjo A. Radzevičius.

Robotikos ekspertas A. Beleckis primena, kad prieš 20 metų net negalėjome įsivaizduoti šių technologijų žemės ūkio sektoriuje, nes buvo ribotos skaičiavimo galimybės. Dabar jos auga žymiai sparčiau, todėl ir dirbtinio intelekto pažanga yra didesnė.

„Jau prieš 50 metų sukurti dirbtinio intelekto principai, bet tada prasidėjo vadinama dirbtinio intelekto žiema. Žinojome, kaip padaryti, bet tam nebuvo priemonių – skaičiavimo pajėgumų. Per paskutinius 50 metų jie išaugo trilijonus kartų. Įvyko nesuvokiamas augimas“, – pastebi A. Beleckis ir atkreipia dėmesį, kad 10 tūkst. NASA darbuotojų, projektavusių skrydį į mėnulį, negalėjo įsivaizduoti, kad dabar kišenėse vaikščiosime su terabaito dydžio atmintinėmis.

Laukuose dirba dronų spiečiai

Būtent išaugusios duomenų rinkimo ir apdorojimo galimybės suteikė vienam iš seniausių pramonės sričių, žemės ūkio sektoriui, didelę technologinės pažangos inerciją. Robotikos ekspertas A. Beleckis pastebi, kad šiuo metu daug dėmesio yra skiriama diagnostikai.

Pavyzdžiui, autonominiai robotai važiuoja laukų tarplysviuose, skanuoja, apžiūri augalus arba visa tai, skriedami virš lauko, atlieka dronai. Robotai atlieka analizę naudodami ir infraraudonuosius, ultravioletinius spindulius, todėl mato visai kitaip nei žmogus ir gali nustatyti augalų subrendimo lygį, taip pat  ligas, parazitus. Dažnai žmogus be papildomų priemonių to negali padaryti.

„Lietuvos žemės ūkis išsiskiria savo specifika, nes mūsų šalyje daugiausiai auginamos žemės paviršių dengiančios kultūros – javai, rapsai. Atlikti diagnostiką su ant žemės veikiančiais robotais sudėtinga, nes laukuose technologinės vėžės yra tik kas 30–36 metrus. Vienas iš galimų ir ypač efektyvių diagnostikos sprendimų – nepilotuojami dronų spiečiai, patys pakylantys iš stotelių, apžiūrintys ūkį ir grįžtantys su duomenimis“, – pasakoja įmonės „Agrokoncernas“ atstovas.

Inovacijas taikantys ūkiai – keliais žingsniais priekyje

A. Radzevičius pastebi, kad į inovatyvias technologijas investuojantys ūkiai visada įgyja konkurencinį pranašumą ir pateikia pavyzdį iš savo praktikos.

„2000 metais prasidėjo diskusijos apie dirvožemio tyrimus, po dešimtmečio – apie sensorius. Nedelsiant tuo metu inovatyvias technologijas įsidiegę ūkiai yra net keliais žingsniais priekyje – dirba efektyviai ir yra stiprūs“, – pasakoja tiksliųjų technologijų ekspertas.

A. Radzevičius, kurio iniciatyva į Lietuvą buvo atgabentas pirmasis Baltijos šalyse tokio tipo žemės ūkio darbams skirtas robotas „AgXeed“, sako, kad neužtenka tik turėti daiktą. Labai svarbu suprasti jo galimybes bei įvertinti efektyvumą. Todėl jau netrukus žemės ūkio darbams, tokiems kaip šienavimas, mulčiavimas, sėja ir kitiems skirtas robotas bus pradėtas testuoti realiomis sąlygomis.

„Visą sezoną iki birželio pabaigos su juo dirbsime, žiūrėsime, kokie vidutiniai laukai jam tinka, koks jo atsiperkamumas, kiek šios mašinos priežiūrai reikia kvalifikuotų žmonių. Susidarysime vaizdą apie jo darbo efektyvumą. Tikiuosi, kad rudenį turėsime jau pirmuosius ūkius, kurie savo laukuose pradės dirbti su šiais robotais“, – planais dalijasi A. Radzevičius.

Būtina tobulėti kartu su technologijomis

Technologijų testavimo svarbai praktikoje pritaria ir A. Beleckis. Pasak jo, žemės ūkio sritis nėra ta, kur užtenka tik paskaičiuoti ir pagal formules gauti atsakymą. Todėl šiame sektoriuje visada išliks svarbūs agronomai, priimantys sprendimus, ką, kada, kaip auginti, kaip ir kada tręšti.

„Žemės ūkyje neužtenka tik skaičiavimo – pirmiausiai reikia surinkti duomenis, tada teisingai interpretuoti ir priimti sprendimus. Visa tai galima bus atlikti dirbtinio intelekto pagalba, tačiau reikės specialistų, kurie mokės juo naudotis“, – apie naujas technologijų teikiamas galimybes kalba A. Beleckis.

Parengta: bendradarbiaujant su įmone „Agrokoncernas“
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos