Kupiškio r. Dvyniai Ignas ir Vilius Jackevičiai sako, kad, norint sėkmingo bitininkystės verslo, pirmiausia reikia mylėti bites. Jie rentabilų bityną savo rankomis sukūrė nuo vieno seno avilio.

Kupiškio krašto bitininkų Igno ir Viliaus Jackevičių sukurtas prekių ženklas „Brolių medus“ jau žinomas ir už Lietuvos ribų.

Jie tapo konkurso „Metų ūkis 2020“ nugalėtojais, pernai pelnė parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ aukso medalį, dalyvavo pasaulinėje „Expo 2020“ parodoje Dubajuje. Ir tai dar ne visi įvertinimai – jauni broliai tiek daug pasiekė per gana trumpą laiką.

„Brolių medus“ savo gyvavimo laiką skaičiuoja nuo 2011-ųjų, bet pomėgis rimtu verslu tapo tik maždaug prieš 5 metus, kai medaus gamybą papildė bičių motinėlių veisimas.

„Bites turi pajausti ir pamilti. Tada ir sektis pradės“, – sako broliai.

Bet kokia veikla su bitėmis gimtuosiuose Lukonyse bitininkaujantiems broliams teikia malonumą. Tai ne tik verslas, bet ir gyvenimo būdas, todėl jie net nejaučia, kad dirba. Juolab kad vasara trumpa ir darbas netrunka ilgai. Žiemą veiklos mažiau: bent kartą per mėnesį apžiūrėti, ar vėjai, pūgos neapgadino avilių, ar neužpuolė graužikai – didžiausi bičių priešai. Šaltuoju sezonu vyksta prekyba, edukacijos, pasiruošimas kitam sezonui, gamybinių patalpų tvarkymas.

„Ignas turbūt yra perskaitęs visą teorinę literatūrą apie bites, o aš – nė vienos. Bet kada nors parašysiu knygą apie bites pats“, – dar vieną savo idėją atskleidžia Vilius.

Apvaisinti bites motinėles veža į kalnus

Brolius bitininkystė žavi tuo, kad tai darbas gamtoje ir jis niekada nebūna monotoniškas, kiekvienas pavasaris ir vasara yra skirtingi.

Bites laiko daugiaaukščiuose aviliuose 8 skirtingose vietose aplink Biržus, Rokiškį, Panevėžį, Kupiškį – vienkiemiuose, sodybose, pamiškėse, toliau nuo pagrindinių kelių. Suka keturių rūšių medų: pavasario, vasaros, rudens ir grikių žiedų. 

Vasarą avilyje gali būti nuo 80 iki 100 tūkst. bičių. Jų pikas tęsiasi iki liepos 15 d., po to medaus mažėja, mažėja ir bičių populiacija – žiemoti su motinėle lieka apie 30 tūkst. bičių darbininkių.

Medaus broliai Jackevičiai prisuka daug. Labai geras medunešis buvo pavasarį, pasak Igno, pasiektas geriausias rezultatas per visą laiką. Vasarą, kai bitės nešė liepų medų, sąlygos buvo mažiau palankios. Bet broliai jau įsitikinę, kad niekada medunešio sezonai nebūna vienodai.

Stiprybė yra diversifikuota rizika – gyvena ne vien iš medaus. Vasarą didžioji prekyba vyksta veislinėmis bičių motinėlėmis, už jų veisimą ir auginimą yra atsakingas Vilius. Bičių veislininkystės pagrindų ir paslapčių jis išmoko Vokietijoje ir dabar tai yra labai rimta ūkio kryptis, juos išskirianti iš kitų profesionalių bitininkų.

Lietuvoje yra auginančių bites motinėles, bet broliai – vieninteliai lietuviai, vežantys Bakfasto veislės bites apvaisinti į Vokietijos kalnus. Dar dirbdamas šioje šalyje Vilius suprato, kad geriausios motinėlės joks bitininkas neparduos – pasiliks ją sau.

Todėl jis ir vyksta pats tūkstančius kilometrų, kad turėtų geriausios genetikos bičių motinėlių. Jos keliauja mažuose vadinamuose vestuviniuose nameliuose.

„Vienai iš avilio pakilusiai bičių motinėlei apvaisinti reikia 30 tranų, o ji skraido 4–5 km spinduliu. Negalime savo kaime uždaryti dangaus, kad tik mūsų tranai ją apvaisintų, todėl, norėdami kontroliuoti bičių genetiką, vežame motinėles pusantro tūkst. km į Bavarijos kalnuose esančią apvaisinimo stotį ir paliekame, o po dviejų savaičių parsivežame apvaisintas. To užtenka visam gyvenimui – daugiau motinėlė iš avilio neišskrenda, tik deda kiaušinėlius“, – pasakoja V. Jackevičius, pridūręs, kad nuo bičių motinėlės didele dalimi priklauso bityno sėkmė, nes ji vienintelė avilyje diktuoja visą darbą.