Varėnos r. Grikių augintojų nuotaikos prastos. Jau kelerius metus krenta grikių supirkimo kainos. Net šios kultūros regione, Pietryčių Lietuvoje, grikiai nebėra pagrindines pajamas teikiantys žemės ūkio augalai. Tad jų plotų dar labiau mažės.
Oficialiosios statistikos duomenimis, 2022 m. pasėta beveik 59 tūkst. ha, 2023 m. – 45,8, 2024 m. – 55 tūkst. ha grikių.
Patenka rusiškų grikių
„Valgote rusiškus grikius“, – sako Gudakiemyje (Varėnos r.) grikius auginantis Vytautas Raulonis, patikslindamas, kad greičiausiai jie atkeliauja per Kazachstaną.
Jo nuomone, iki 2022 m. grikių kainos buvo tinkamos (apie 900 Eur/t). Be to, iki tol buvo ir platesnė realizacijos rinka: Lenkija, Prancūzija, Vokietija, Italija. Dabar situacija labai pasikeitė, grikiai superkami tik po 300 Eur/t.
„Visiškas štilis, užsienyje taip pat nėra paklausos. Visi dairosi vieni į kitus gūžčiodami pečiais“, – mintimis dalijasi Dzūkijos ūkininkas.
Jis augina iki 120 ha grikių sėklai, sudarė sutartį su įmone. Su šiais žemės ūkio augalais V. Raulonis draugauja nuo pat ūkio įkūrimo – 1997-ųjų. Be to, augina rugių, kviečių, rapsų. Iš pastarųjų, ūkininko žodžiais, ir yra pagrindinės pajamos.
Kažkada išgyveno ir iš grikių. Vytautas teigia, kad jų kainos banguoja maždaug kas penkerius metus.
„Būna, kad labai perka, paskui krizė, tada daugiausia dveji metai ir vėl viskas normalizuojasi, bet štai jau eis treti. Grikiai – nišinė kultūra, tačiau turi būti vienodos sąlygos ir lietuvių, ir užsienio grikių augintojams, pavyzdžiui, dėl glifosato tyrimų“, – teigia sėklinių grikių augintojas, pabrėždamas, kad tokie tyrimai brangiai atsieina.
Su kenkėjais nekovoja, o apsaugoti nuo vienaskilčių piktžolių yra vos vienas registruotas produktas. Jį ir naudoja. Be to, grikių labai stipriai ligos nepuola. Dabar augina lenkiškas veisles.
Augintojas vadovaujasi trimis kantrybėmis: kantrybe pasėti, gerai nukulti ir pelningai parduoti. „Grikiai kuliami vėlai, yra augintojų, kurie ir šalnų laukia. Jie amžinai žali. Auga nesunkiai, bet nuimti juos komplikuota. Pasėti reikia, kai jau palankios sąlygos, šilta“, – komentuoja ūkininkas.
Jau penkerius metus V. Raulonio ūkyje pjaunama į pradalges ir džiovinama apie dvi savaites. „Kuliam sausus. Pasiteisino su kaupu – gražūs, be jokios chemijos“, – užtikrintas augintojas.
Jo nuomone, šių metų grikiai jau turėjo būti nupjauti, gulėti pradalgėse, bet darbų daug, paskui užklupo audros, lietūs, tad pjaus, kai tik atsilaisvins.
Maistinių grikių derlius menksta
Tautvydas Kropis, ūkininkaujantis Panočių kaime (Varėnos r.) sako, kad grikiai – nuo seno auginama kultūra, nereikalaujanti nei didelių investicijų, nei per didelės priežiūros.
„Nuo seno buvo vos ne pagrindinė kultūra, nes įdėti nieko nereikia, trąšų irgi. Ką pasėjai, tą turi.
Dabar grikių tona kainuoja iki 400 Eur, o 2020 m. kaina siekė 700 ir net 900 Eur/t. Tuomet perlaikėme porą savaičių, tada kaina dar krito ir galiausiai pardavėme už 500 Eur/t. Visi laukėme, kad bus geriau, bet išeina kaip visada“, – pasakoja ūkininkas.
Šiemet Tautvydas sumažino auginamų grikių plotą, pernai jis siekė beveik 80 ha. Šiuo laiku grikiai, greičiausiai dėl klimato kaitos, anot ūkininko, neužauga tokie geri. Anksčiau iš hektaro kūlė apie 1,2 t, o pastaruosius kelerius metus – iki 1 tonos.
„Gal klimatas kaltas, gal dar kažkas, sunku tiksliai ir pasakyti, tad grikių plotą šiek tiek sumažinome, padidinome kitų kultūrų plotus. Atrodo, taikai tą pačią technologiją, darai viską taip pat, bet jau kokius pastaruosius trejus metus gauname mažesnį derlių. Turėjome veislę iš senų laikų, bet vėliau pakeitėme naujesne, šiuolaikiškesne. Daugiau neeksperimentuojame, dar prie to nepriėjome“, – sako T. Kropis.
Tautvydo, jo tėčio ir brolio ūkiai iš viso (kartu su pievomis) užima 700 hektarų.
Didžiąją ūkio dalį sudaro kviečiai ir rugiai. Rugių augina apie 150, kviečių – 100–120, avižų – 60–80 ha, ankštinių – apie 35 ha. Šiemet iki 65 ha padidino rapsų plotą, nes kol kas jie geras priešsėlis, matematika, anot ūkininko, išeina gera.
Grikiai, T. Kropio žodžiais, kol kas atrodo neblogai, kur neužmirkę, galima tikėtis gero derliaus, kur labiau užmirkę – bus prasčiau.
„Mes kol kas į grikius daug neinvestuojame. Jie yra labai geras avižų priešsėlis. Labai gražiai supurena žemę. Praėjusiais metais davėme šiek tiek trąšų kartu su sėja, tai įtakos turėjo – buvo aukštesni, labiau išsišakoję, bet nuo ligų nepurškėme, nes mums tai neaktualu“, – prasitaria ūkininkas.
Tautvydas patvirtina, kad grikiai nereiklūs auginti, anot jo, tai yra smėlynuose auganti dzūkiška kultūra – pasėji ir pamiršti.
Rugiapjūtė Tautvydo ūkyje jau baigta apie Žolinę, grikius kuls rugsėjo viduryje, juk šiemet viskas maždaug dviem savaitėmis vyksta anksčiau.
„Kur anksčiau tokiu metu grikiai tik žydėjo, dabar jau pradėjo ruduoti. Tai dviem savaitėm anksčiau ir juos sutvarkysime“, – konstatuoja Dzūkijos ūkininkas.
Grikių plotų mažės
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA ) pirmininkas Aušrys Macijauskas teigia, kad grikių situacija labai prasta ir jų plotai, tikėtina, dar labiau trauksis.
„Neaišku, kokia bus šių metų grikių kaina, bet pavasarį ji buvo tragiška – vos 300 Eur už toną nebuvo turbūt dar niekada“, – sako LGAA pirmininkas.
Kitas veiksnys, lemiantis grikių plotų mažėjimą, yra tai, kad Lietuvoje nėra nė vieno registruoto grikių apsaugos produkto. Lenkai turi. Įmonės, prekiaujančios šiais produktais, jų neregistruoja, nes tai labai sudėtinga, brangu ir dėl mažos paklausos neapsimoka.
„Reikėtų atpiginti ir supaprastinti augalų apsaugos produktų registraciją. Jau 20 metų šnekame, kad nelogiška padėtis Europos Sąjungoje, kai Lenkijoje registruoto produkto negalime naudoti Lietuvoje. Tačiau Europos Komisija nesiima ryžtingų veiksmų, kad užtikrintume vieną iš pagrindinių principų – laisvą prekių judėjimą“, – kalba A. Macijauskas.
Trečia grikių plotų mažėjimo priežastis – labai vėlyvas ir dažnai komplikuotas derliaus nuėmimas. Vėlyvas dėl to, kad negalime anksti pasėti, nes užpuls piktžolės, kurių nebus galimybės išnaikinti.
„Labai svarbu, kad į Lietuvą nepatektų įvežtinių grikių, net ir apeinant draudimus, iš Rusijos“, – situaciją komentavo A. Macijauskas.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Remontantinės veislės prailgina avietynų derėjimo laiką
2024-10-07 -
„Viena nebūčiau tiek pasiekusi“
2024-10-01 -
Šeimos ūkio vyrai dirba ranka rankon
2024-09-30
Skaitomiausios naujienos
-
Tiesioginių išmokų avansai – spalio viduryje
2024-10-01 -
Iki laukų su technika – tik pažeidžiant Kelių eismo taisykles?
2024-09-17 -
Keičiamos augalų apsaugos produktų naudojimo taisyklės
2024-09-20
(0)