Vilnius. Norint kovoti su kenkėjais laukuose, kartais augalų apsaugos produktus (AAP) susigundoma pirkti iš nelegaliai prekiaujančių asmenų turguose ar interneto svetainėse. Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) primena, kad jų puslapyje galima pasitikrinti, įsigytas AAP – tinkamas naudoti.

Augalininkystės tarnybos teigimu, labai dažnai AAP naudotojai neskiria laiko atidžiau paskaityti etiketes, kuriose pateikta visa svarbi informacija – kada ir kokiomis normomis produktą naudoti, kokiai augalo rūšiai produktas tinkamas ir pan. Rinkoje yra legaliai prekiaujančiųjų AAP, tačiau dažnas susigundo jų įsigyti iš nelegaliai prekiaujančių asmenų turguose ar interneto svetainėse, net nesvarstydami, kad neaiškios kilmės ir sudėties produktas gali būti neveiksmingas arba dar blogiau – neleistinais cheminiais likučiais užteršti derlių ar net jį sunaikinti.

Tarnyba primena, kad naudoti, parduoti ir saugoti galima tik Lietuvoje registruotus augalų apsaugos produktus arba tokius, kuriems suteiktas specialus Augalininkystės tarnybos leidimas. Tinkamą naudoti AAP tiek profesionalieji naudotojai, tiek ir sodininkai mėgėjai gali pasirinkti pasinaudodami Augalininkystės tarnybos registruotų AAP duomenų informacine sistema, kurią galima rasti adresu: https://vatis.vatzum.lt/aapSarasas.

Pasak Augalininkystės tarnybos direktoriaus Sergejaus Fedotovo, šiemet jų tarnyba nustatė ir užkardė 12 prekybos neregistruotais (nelegaliais) AAP atvejus. Jis nuogąstauja, kad prekiautojai dar ir klaidina AAP įsigyjančius pirkėjus jiems teigdami, kad produktas tinkamas naudoti visų žemės ūkio kultūrų pasėliuose.

„Actarą“ naudoti draudžiama

VAT primena, kad tarp draudžiamų Lietuvoje – ir „Actara“, kuriuos registracijos laikas Lietuvoje baigėsi 2019 m., o nuo 2020 m. lapkričio jį naudoti draudžiama visose ES šalyse. Tai padaryta ribojant neonikotinoidų naudojimą ir siekiant nuo žūties apsaugoti bites ir kitus vabzdžius apdulkintojus.

Kovai su kenkėjais tiek soduose, tiek daržuose „Actara 25 WG“ (prekyboje sutinkami analogiški produktai, pavadinti „Actara“, „Aktara“ ar rusų kalba – „Aktapa“) – ne vienintelis tinkamas produktas. Vietoj šio nelegalaus produkto Lietuvoje galima nusipirkti registruotų insekticidų, padedančių išauginti sveiką derlių. Sodininkams mėgėjams siūloma naudoti „Karate Spray“, „Mavrik, NeemAzal T/S“, o profesionalams – tokius kaip „Acetami 20 SG“, „Actellic 50 EC“, „Cyperkill 500 EC“, „Mospilan 20 SG“ ir kt.

Nustačius neregistruotų (nelegalių) AAP tiekimo rinkai atvejus, pažeidėjui skiriama bauda nuo 2100 iki 2700 eurų, o jam prasižengus pakartotinai – nuo 2500 iki 3100 eurų.

Kai nustatomi neregistruotų AAP naudojimo atvejai, pažeidėjams skiriama bauda gali būti nuo 900 iki 1300 eurų. Nusižengus pakartotinai, ji dar didesnė ir siekia nuo 1300 iki 1700 eurų.

Augalininkystės tarnyba ragina AAP pirkti tik iš oficialių tiekėjų, nesusivilioti mažesne kaina, kurią paprastai siūlo nežinomi platintojai. Gana dažnai suklastoti pesticidai tiek turiniu, tiek pakuote būna labai panašūs į originalius, todėl apsirikti gali ir patyrę šių produktų naudotojai.

Tad perkant AAP svarbu atkreipti dėmesį, ar produktas registruotas naudoti Lietuvoje, į kainą – jei ji yra gerokai mažesnė nei parduodamų rinkoje, mokėjimo būdą – nelegalūs produktai dažniausiai parduodami už grynuosius, pirkimo dokumentus – jie turi būti išrašomi su konkrečia produktų informacija (AAP pavadinimas, parduodamas kiekis), pakuotę – joje turi būti nurodytas partijos numeris ir pagaminimo data.

Taip pat svarbi ir etiketė. Ji turi būti lietuvių kalba (šalia gali būti latvių ir estų), gerai įskaitoma, tvarkingai ir patvariai užklijuota, informacija etiketėje turi atitikti tą, kuri skelbiama Augalininkystės tarnybos interneto puslapyje.