


Kaunas. Nors pagal ES žaliąjį kursą ekologinis žemės ūkis itin skatinamas, Lietuvoje ši šaka išgyvena stagnaciją. Su kokiais iššūkiais susiduria ūkininkai, nutarę imtis ekologinės gamybos?
Sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ ilgamečiai statistiniai duomenys rodo ekologinės veiklos vykdytojų skaičiaus mažėjimo tendenciją. Pavyzdžiui, 2007 m. sertifikuoti 2 855 ekologinio ūkio subjektai – daugiausia per 20 pastarųjų metų. Mažiausiai ekologiškai ūkininkaujančiųjų per šį laikotarpį buvo 2020 m. – sertifikuoti 2 242 vykdytojai.
Situacija gerėjo 2024 m.: ekologiškai ūkininkaujančiųjų skaičius beveik pasivijo prieš keliolika metų buvusį rodiklį ir siekia 2 845 (skaičiuojant be produktų tvarkymo veiklų).
Tiesa, per nagrinėjamą laikotarpį pamažu didėjo sertifikuoti plotai: 2007 m. jų buvo 125,5 tūkst. ha, 2019 m. – 246,6 tūkst. ha. Paskui tai sumažėdavo, tai vėl kažkiek padidėdavo, tačiau kol kas jie nepasiekė 2022 m. buvusio didžiausio istorinio skaičiaus – 275,8 tūkst. hektarų. 2024 m. sertifikuota 256,5 tūkst. ha.
„Sertifikatą, patvirtinantį ES reikalavimus atitinkančią ekologinę gamybą, 2024 m. gruodžio 31 d. iš viso turėjo 3 132 veiklos vykdytojai (2023 m. buvo 2 949). Didžioji jų dalis užsiima augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos auginimu, per 300 – produktų tvarkymu (paruošimas, pardavimai), šiek tiek yra sertifikuojančiųjų bitininkystės, žuvininkystės, laukinės augalijos rinkimo veiklas. Kai kurie sertifikuoja ne vieną, o kelias veiklas. Naujai atėjusiųjų į ekologinę gamybą pernai buvo per 300, tačiau dalis – apie 100, deja, ir pasitraukė“, – komentuoja „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė.
Pasak jos, po truputį, tačiau stabiliai kasmet daugėja sertifikuojančių ekologišką viešąjį maitinimą. 2024 m. išduota 13 ekologiško viešojo maitinimo sertifikatų. „Žemės ūkio ministerijai patvirtinus numatytą ikimokyklinio ugdymo įstaigoms viešojo maitinimo ekologiškumo ženklų sertifikavimo ir kontrolės išlaidų kompensavimo tvarką, tikimasi didesnio augimo šuolio“, – sako V. Andrulė.
Iki suplanuotų rodiklių dar toli
Įvertinusi galutinius 2024 m. sertifikavimo duomenis, „Ekoagros“ skaičiuoja, kad ekologinio žemės ūkio plotai Lietuvoje dabar sudaro 8,6 proc. deklaruotų žemės ūkio naudmenų. Taigi iki ES žaliojo kurso tikslo, kad 2030 m. bent 25 proc. Bendrijos žemėnaudos būtų ūkininkaujama ekologiškai, mums dar labai toli.
Kas trukdo sparčiau ir efektyviau plėtoti ekologinio ūkininkavimą mūsų šalyje?
„Pirma, tai iš visos ES vieninteliai Lietuva ir Graikija neturi šalies ekologinio žemės ūkio veiksmų plano, nėra suformuotų tikslų, kaip ir per kiek laiko turėtume kažką pasiekti iki 2027, iki 2030 ar 2035 metų“, – teigia Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Mindaugas Petkevičius.
Tačiau, jis primena, kad yra suderintas su ES Lietuvos žemės ūkio strateginis planas, kuriame numatomi tokie tikslai. „Deja, dėl jų nepajudinamas nė pirštas, paliekama viskas savaiminiam vystymuisi arba smukimui“, – apgailestauja M. Petkevičius.
Pasak jo, 2023–2027 metų laikotarpiui Strateginiame plane Ekologinio ūkininkavimo priemonei finansavimas ir remtinas plotas sumažintas apie 15 proc.
„Tai parodo ŽŪM požiūrį į ekologinį ūkininkavimą Lietuvoje. Gali pasikartoti jau buvęs scenarijus, tokiu atveju 2027 m. atėję nauji ekologiniai ūkiai paramos negaus dėl sumažinto finansavimo ir tikslo, kad Lietuvoje ekologiškai dirbami žemės ūkio plotai turėtų didėti, nebuvimo“, – prognozuoja M. Petkevičius.
Pajamų skirtumas ekologų nenaudai
Kita vertus, vien tik paramos nepakanka, kad žemdirbiai būtų skatinami ekologiškai ūkininkauti. Mažesnis ekologiškų pasėlių derlius ir neadekvačios produkcijos pardavimo kainos menkina ūkių pajamas ir ateities perspektyvas.
„Mūsų asociacija yra atlikusi išsamią 2016–2023 m. analizę apie ekologinių ir chemizuotų ūkių pajamas ir jų skirtumus, todėl galiu pateikti keletą skaičių, o vertinimą, ar pakankamai skatinami ekologiniai ūkiai, tegul atlieka skaitytojai.
Tad, palyginti įprastinį ūkį su ekologiniu (įskaičiuojant ir gaunamas išmokas), pajamų skirtumas 1 ha yra minus 395 eurai ekologų nenaudai (lyginami kviečiai). O pajamų skirtumas vienai karvei per metus -500 eurų ekologų nenaudai“, – skaičius pateikia M. Petkevičius.
Atbaido ir sankcijos
Ryžtis ūkininkauti ekologiškai atbaido ir didelė biurokratinė našta. „Pagrindiniai sunkumai pradedantiems ekologiškai ūkininkauti yra dokumentų pildymas, pastovus įrašų darymas į ekologinės gamybos žurnalą“, – sako V. Petkevičius.
Pasak jo, vien tik sankcijų už ekologinio žemės ūkio taisyklių pažeidimus katalogas apima 19 puslapių, kuriame dar yra ir nuorodos į ES Reglamento nuostatas, su jomis informacijos apimtys smarkiai didesnės.
„Vien pradėjus skaityti sankcijų katalogą, daugeliui praeina noras užsiimti ekologiniu ūkininkavimu“, – pripažįsta LEŪA vadovas.
Paklausus, kokias pastebite didžiausias klaidas naujų ekologiškai pradedančių ūkininkauti ūkių, „Ekoagros“ išvardija net 10 dažniausiai pasitaikančių neatitikčių, kurios būdingos ne tik pradedantiesiems, bet ir visiems, vykdantiems ekologinę gamybą.
„Dabartinis priemonių už ekologinės gamybos reikalavimų pažeidimus taikymo tvarkos aprašas yra taikomas nuo 2023 metų, t. y. jau dvejus metus. Už besitęsiančius ir neištaisytus neatitikimus jame numatytas poveikio priemonių griežtėjimas. Tad 2025 metais veiklos vykdytojai, pas kuriuos trečius metus kartosis tie patys pažeidimai ir jie bus neištaisyti, jau neteks ekologinės gamybos sertifikatų“, – atkreipia dėmesį „Ekoagros“ direktorė V. Andrulė.
Nori aiškios strategijos
Kas paskatintų pereiti į ekologinę gamybą ir padėtų naujiems ūkiams tęsti šią kryptį?
„Jeigu ateinantys į ekologinį ūkininkavimą matytų Lietuvos ekologinio žemės ūkio veiksmų planą, matytų skaičius, tikslus, siekiamybes ir numatomą finansavimą, tada bent jau galėtų įsivertinti, ar jų ūkis pasiruošęs eiti šiuo tvariu keliu“, – teigia M. Petkevičius.
Jis pastebi, kad dabar į ekologinį ūkininkavimą įsitraukia dažniausiai maži ūkiai, ir tai daugiau susiję su paramos gavimo galimybėmis modernizuojant ūkį, kadangi skiriama prioritetinių balų už ekologinį ūkininkavimą ar įsipareigojimą taip ūkininkauti.
„Taip pat lieka neišspręsta svarbi vieta dėl viešųjų ir žaliųjų pirkimų, kur buvo ne kartą kreiptasi į Aplinkos ministeriją, kad ekologiškus produktus atskirtų nuo NKP (Nacionalinės kokybės produktai) ar geografinę nuorodą turinčių produktų. Dabar visi stovi toje pačioje lentynoje, taigi perkami tik pigiausi, o tai yra NKP. Šitaip yra stabdomas ekologiškų produktų pardavimas platesnei visuomenei, tuo pačiu stabdoma ir ekologiškų produktų auginimo plėtra“, – kritikos pažeria LEŪA vadovas.
M. Petkevičius primena, jog praeita Vyriausybė savo programoje buvo įrašiusi siekį padvigubinti ekologiškai dirbamą žemės plotą: „Tačiau nepavyko, pavyko tik jį sumažinti“.
„Ši, devynioliktoji Vyriausybė savo programoje turi vienintelį punktą, kuriame sakoma, kad ekologinis ūkininkavimas turi būti skatinamas ir remiamas, plėtojami trumpųjų grandinių pardavimai. Tikimės, kad Lietuvoje bus kuriamas ekologinio žemės ūkio veiksmų planas, kuriame ir būtų numatyti tikslai ir laikas, per kurį juos reikėtų pasiekti“, – viliasi M. Petkevičius.
Jis primena, kad ES neketina keisti esamų planų, kur žaliasis kursas ir strategija „Nuo lauko iki stalo“ numato tikslą iki 2030 m. ES šalys narėse turėti bent 25 proc. ekologiškų žemės ūkio naudmenų. Šiuo metu Latvijoje šis skaičius siekia apie 14 proc., Estijoje – apie 24 proc., o Lietuvoje, kaip minėta, tik 8,6 proc.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Lengvatinė paskola – reikšminga pagalba kuriant ūkį
2025-02-18 -
„Esu laukų žmogus“
2025-02-17 -
Paukščių gripas aukų nesirenka: ko vengti ir kaip saugotis?
2025-02-14
Skaitomiausios naujienos
-
Gyvulininkystės ūkius šokiravo pakeisti Valdymo reikalavimai
2025-02-12 -
Paaiškėjo, kiek susietosios paramos skiriama už gyvulius
2025-02-11 -
Naikinama kai kurių augalų apsaugos produktų registracija
2025-02-05
(0)