Daržininkus vargina šaltas ir sausas pavasaris
2020-04-21

Kaunas / Kėdainiai. Po švelnios žiemos atėjęs pavasaris šiluma anaiptol nelepina. Atvirkščiai – šalnos ne viename rajone smarkiai pakandžiojo augalus. Be to, žemė, gairinama stiprių vėjų, sparčiai sausėja. Yra žemdirbių, kurie jau laistė žieminius kviečius.

Kauno r. ūkininkas Algimantas Pėstininkas šiomis dienomis pradeda bulvių sodinimą. Nors pavasaris nelepina šiluma, o naktimis dar ir šalnų būna, ūkininkas įsitikinęs, kad žemėje bulvėms geriau gulėti negu dar laukti sodinimo sukrautoms į maišus.

Jau kelis dešimtmečius A. Pėstininkas augina daržoves ir bulves. Morkos, burokėliai, kopūstai jau pasėti prieš savaitę. „Taip, mes sėjame kopūstus, o nesodiname daigais, kaip dauguma daržininkų. Turime tikslaus išsėjimo sėjamąją, kur galima labai tiksliai sureguliuoti atstumus. Išbandyta technologija, kurią praktikuojame daug metų ir mūsų ūkyje ji pasiteisino“, - sako A. Pėstininkas, daržoves ir bulves auginantis 35 ha plote.

Bulvėms skirtuose plotuose jau išbertos trąšos, pradedamas ir bulviasodis. Ūkininkas prisimena, kad pernai bulves pradėjo sodinti balandžio 9 d., taigi visu dešimtadieniu anksčiau negu šiemet. „Nors dar nesulaukėme tikrosios šilumos, bet ji tikrai ateis, o žemėje bulvėms geriau gulėti negu maišuose. Auginame kelių veislių bulves: Laura, Jelly, Soraya, Bellarosa. Pastaroji veislė yra ankstyva ir labai tinkama cepelinams“, - pasakoja augintojas.

Algimantas Pėstininkas šiemet bulves ir daržoves suplanavęs auginti 35 ha plote

2019-ųjų derliaus morkos jau parduotos, o burokėlių, kopūstų, bulvių dar yra ūkio saugyklose ir jų galima įsigyti atvykus į ūkį. „Realizacijoje labai pasijuto šalyje paskelbtas karantinas. Staigiai dingo pardavimai kavinėms, turgams, mokykloms. Žmonės tiesiog nustojo pirkti“, - sako A. Pėstininkas, parapijos klebono prašymu nemažai bulvių šiomis dienomis skyręs labdarai.

Kėdainių r. ūkininkaujantis Rimantas Žebarauskas yra vienas stambiausių šalyje bulvių augintojų, pernai deklaravęs 167 ha jų plotų. Jis nuolat garsėja ir kaip augintojas, sugebantis vienas pirmųjų rinkai pateikti ankstyvųjų veislių šviežių bulvių. Šiemet bulviasodis R. Žebarausko ūkyje prasidėjo kovo pradžioje, pasodintos bulvės iš karto buvo uždengtos agroplėvele. Bet tai neapsaugojo jų nuo vėliau smarkiai atvėsusių orų – šaltis pakandžiojo jaunus bulvių daigus, ant lapų matyti pažeidimų.

Net ir po agroplėvele bulvės nukentėjo nuo šalčio, o dėl vėsių orų jų augimas sulėtėjęs

„Šis pavasaris tikrai šaltas – ir dienos, ir naktys. Anksčiausiai pasodintų bulvių lapija dabar yra maždaug delno dydžio. Jas laistome, nes kai sausa, šaltis dar pavojingesnis“, - aiškina R. Žebarauskas ir priduria, kad šį pavasarį jam jau teko laistymo sistemas panaudoti ir žieminiuose kviečiuose. Pasak jo, Kėdainiai kažkoks užkerėtas kraštas pasidarė – jei kur nors ir lyja, tai tik ne Kėdainiuose.

„Jei dar 10 dienų negausime lietaus, puikiai peržiemoję žiemkenčių pasėliai pradės rimtai jausti drėgmės stygių. Jau laistėme kai kuriuos kviečių laukus, nes pamačiau, kad sausoje žemėje nedirba augalų šaknys. Sausra labai jaučiasi ir ruošiant laukus vėlyvųjų bulvių sodinimui – sausą žemę sunku gerai įdirbti“, - sako R. Žebarauskas.

Be tradicinių bulvių, jis plečia mažųjų (vadinamųjų baby) bulvyčių plotus – šiemet 12 ha planuoja užsodinti Piccolo Star veislės bulvėmis. Šios veislės bulvių po keru būna labai daug, ir didžioji dalis gumbų smulkūs, nuo 30 iki 55 mm.

Rimantas Žebarauskas sako, kad šį pavasarį jis laisto ne tik bulves, bet net ir žieminius kviečius – treti iš eilės sausringi metai varo žemdirbį į neviltį

Ūkininkas įsitikinęs, kad geram augalų augimui svarbiausia yra tinkama sėjomaina, tarpinių pasėlių auginimas ir pakankamas drėgmės kiekis. „Aišku, pagrindinėmis makrotrąšomis tręšti reikia, bet štai įvairiais dabar tokiais populiariais mikroelementais aš netikiu. Nenaudoju jų savo laukuose nuo 2002 m. ir nesigailiu. Manau, tai tiesiog žemdirbių apiplėšinėjimas. Mus konsultuojantis agronomas iš Danijos iš technologijų išėmė visus mikroelementus ir amino rūgštis, ir derlius nuo to nė kiek nenukentėjo“, - kalba R. Žebarauskas.

Jis priduria, kad nuolat tenka spręsti dar vieną galvosūkį – kaip apsaugoti pasėlius nuo stumbrų, kurie trypia nesirinkdami viską iš eilės – ir bulvių, ir kviečių, ir rapsų laukus.

„Su broliu neapsikentėme, ėmėme ir aptvėrėme dalį laukų tvora. Tai mums kainavo 17 tūkst. eurų. Bet skaičiuojame, kad, ko gero, per vieną sezoną investicija atsiperka. 125 ha rapsų lauke, kurį nutrypė stumbrai, kūlėme po 1 t/ha mažiau derliaus. Padauginus iš 350 eurų (rapsų tonos kainos), išeina, kad praradome apie 44 tūkst. eurų. Tie žemdirbiai, kurie skundžiasi dėl stirnų padarytos žalos, tikriausiai nematė, ką iš lauko padaro stumbrai...“, - liūdnai tarsteli R. Žebarauskas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką keisite ūkyje, jeigu ES smarkiai apribos pesticidų ir cheminių trąšų naudojimą?
Orai