Veislinis darbas avių ūkyje sunkus, bet prasmingas
2021-07-28

Kuršėnai. Vadybos ir verslo studijose įgytas teorines žinias, pasitelkęs įgimtą verslumą ir praktinius įgūdžius, Evaldas Laucevičius sukūrė Vakarų standartams prilygstantį sufolkų veislės avių ūkį.

Sustoti ties tuo, ką jau pasiekė, Evaldas nesirengia – rentabiliame ūkyje planuojama plėtra. „Didžiulis malonumas dirbti, kai žinau, ką darau ir matau rezultatus. Stengiuosi lygiuotis į vakarietišką avių ūkio modelį, į šalis, kur avininkystė plėtojama šimtmečiais. Susikūriau viziją, svajonę ir jos siekiu“, – sako Šiaulių r. ūkininkas, sufolkus auginantis nuo 2013-ųjų.

Sufolkų ūkis įkurtas E. Laucevičiaus senelių ir tėvų žemėje. Kelios avys pievoms nuganyti čia atsirado prieš 20 metų – anksčiau, nei Evaldas pamėgo lankytis sodyboje, baigęs vadybos ir verslo administravimo studijas ISM universitete. Savaitgalių poilsį paįvairindavo rūpindamasis avimis.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

„Net nepajutau, kada įvyko lūžis ir atsirado poreikis rimtesnei veiklai. Tuomet viskas pradėjo vystytis sparčiai“, – pasakoja avių augintojas. Jau po pirmojo sezono su mišrūnėmis jis įsigijo kelias grynakraujes avis ir greitai pamatė akivaizdžius geros genetikos skirtumus  – taip pat auginant ir šeriant mišrūnes ir veislines avis, rezultatai skiriasi dvigubai.

Evaldo dažnai klausia, kodėl pasirinko sufolkus. Jis pabrėžia, kad visos avių veislės geros, tik viena ar kita veislė labiau orientuota konkrečiam tikslui. „Gerai prižiūrimos visų veislių avys gali duoti didelę naudą. O pasirenki tą, kuri arčiau širdies. Man sufolkai atrodo idealios avys – stambios, tvirtos, ištvermingos, itin dėkinga veislė dėl karkaso kokybės, avinai pasaulyje plačiai naudojami komercinėms bandoms gerinti, nes jų geras ilgasis nugaros raumuo, užpakaliniai kumpiai, plati krūtinė“, – vardija sufolkų privalumus.

Evaldas Laucevičius laiko aukštos veislinės vertės sufolkų avis

Ūkyje nuolat būna apie 100 ėriavedžių, su prieaugliu – per 200 avių. Anksčiau Evaldas galvojo, kad didesniame ūkyje gali nukentėti veislinis darbas, tačiau patirtis parodė, kad taip nėra. „Kasmet investuoju į infrastruktūrą, tai padeda taupyti laiko, kurį galiu skirti veisliniam darbui. Šiemet investavau į automatines girdyklas ganyklose, tad lieka laiko. Pastačiau pašiūrę, kad nereikėtų rudenį avių skubėti suvaryti į fermą. Už investicijas į jų gerovę ir avys man atsidėkoja“, – šypsosi Evaldas. 

Ūkio plėtra jau čia pat – netrukus iš Nyderlandų atvyks 50 labai aukštos veislinės vertės avyčių ir du reproduktoriai. Tai bus didelis ūkio žingsnis į priekį, nes atkeliaus 6 skirtingų linijų avys, ir prie turimų 7 linijų tai atvers dar daugiau galimybių veisliniam ūkiui. Nuolat E. Laucevičiaus ūkio avis perkantys augintojai kasmet čia ras negiminingų avių.

Didžiąją dalį avių jis parduoda veislei, kitas – produkcijai. Avienos produktų gamybos ūkyje nevykdo – paslaugą perka. Parduodant veislines avis uždarbis, anot ūkininko, gerokai didesnis negu avienos ir jos produktų. „Pajamos iš tiesioginės prekybos, palyginti su veisliniais gyvuliais, nėra didelės. Tačiau ir darbo su veisliniais gyvuliais daug daugiau“, – teigia augintojas. 

Evaldas didžiuojasi ūkyje auginamais reproduktoriais

Tarptautinė prekyba, nors galimybių yra, dar nėra Evaldo prioritetas – jo tikslas, kaip ir Asociacijos, kuo daugiau geros genetikos paskleisti Lietuvoje, nes veislinių avių Lietuvoje labai trūksta ir tai riboja prekybos galimybes. Avienos poreikis didelis ir Lietuvoje, ir užsienyje, bet prašomų avių kiekių šalies augintojai nesurenka.  

„Turint gerą veislinę bandą, teisingai ją prižiūrint, avininkystės galimybės – begalinės, galima daryti rimtą verslą. Todėl stengiuosi palaikyti visus veisėjus, niekam negailiu patarimų – kas tik atvažiuoja, visus konsultuoju. Neturime būti vieni kitiems konkurentai, priešingai – turime vieni kitiems padėti. Vietos visiems Lietuvoje užteks“, – Evaldas nepraranda entuziazmo.

Avis saugotrys Podhalės aviganiai. Ūkininko teigimu, tai labai geros veislės, stabilios psichikos šunys, sargūs, apsibrėžia savo teritoriją ir už jos ribų neina. Jie nėra labai agresyvūs, bet saugo savo teritoriją ir avis, einančius pro šalį pasitinka balsu, bet niekada nesiveržia iš aptvaro.

Podhalės aviganiai kaip savo akį saugo ir avis, ir šeimininką

„Su Podhalės aviganiais tikrai jaučiamės saugiau, nes aišku, kad nei vilkai lengvai pateks pas avis, nei žmonės su blogais ketinimais“, – sako augintojas. 

Visą publikaciją skaitykite liepos mėn. žurnale „Mano ūkis“

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai