Ar išpopuliarės naujas uoginis augalas – žembraškės?
2021-10-12

Vilniaus r. Ūkininkas Adomas Rudokas jau trečius metus savo uogininkystės ūkyje Šriubiškių kaime greta braškių ir remontantinių aviečių augina dar Lietuvoje mažai žinomą žembraškių hibridą, gautą sukryžminus braškes su žemuogėmis.

Sodininkas A. Rudokas pasirinko žembraškių veislę Kupchikha, kaipvieną iš derlingiausių hibridų. Svarbu ir tai, kad šios žembraškės ištvermingos žiemą, atsparios pavasario šalnoms, sausrai ir vasaros karščiams.

„Uogos labai kvapnios, su muskato prieskoniu, ir skanios, 10–20 g svorio. Žydi vienu metu kaip ir ankstyvosios braškės Rumba ir dera nuo birželio vidurio apie mėnesį ar pusantro, tai priklauso nuo tų metų vasaros sąlygų“, – pasakojo augintojas, pridurdamas, kad verdant žembraškių uogienę, ji neapkarsta kaip miško žemuogių, o išlaiko šviežios uogoms būdingą saldumą ir aromatą.

RVAC 21 09 30

Visas minėtas gerąsias savybes paveldėjo iš žemuogių. Gerai susiformavęs šaknynas, galintis pasiekti 20–25 cm gylį, taip pat paveldėtas iš žemuogių, dėl to jos atsparesnės sausrai ir gali ištverti didesnį šaltį žiemą negu braškės.

Sodininkas Adomas Rudokas greta braškių ir remontantinių aviečių augina dar Lietuvoje mažai žinomą žembraškių hibridą, gautą sukryžminus braškes su žemuogėmis

Naujas tarprūšinis hibridas

Žembraškėms pagyrų negaili ir Lietuvoje žinomas braškių bei žemuogių selekcininkas LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotojas dr. Rytis Rugienius. Jo manymu, ūkininkai galbūt ir neveis verslinių žembraškių uogynų, tačiau mėgėjų soduose šie uoginiai augalai tikrai paplis dėl nereiklumo auginimo sąlygoms, gausaus derliaus ir puikaus skonio.

Žembraškės – tai nauja uoginių augalų rūšis (Fragaria x anaschata Kantor), tarprūšinis hibridas, kuris gautas pasitelkus sudėtingus selekcijos metodus, kryžminimui naudojant braškės (F. x ananassa) ir aukštosios (miškinės) žemuogės (F. moschata) hibridus.

„Geriausios žembraškių formos iš žemuogių paveldėjo ištvermingumą žiemos šalčiams, atsparumą pavasario šalnoms, sausrai ir vasaros karščiams, atsparumą miltligei ir pilkajam puviniui, saldų uogų skonį ir muskatinį aromatą, virš lapijos iškylusius tiesius žiedkočius (nuo 10 iki 25 ant vieno augalo) su daugybe žiedų (iki 250)“, – atkreipia dėmesį R. Rugienius.

LAMMC SDI mokslo darbuotojas Rytis Rugienius mano, kad žembraškėms išpopuliarėti padės gerosios jų savybės – nereiklumas auginimo sąlygoms, gausus derlius ir puikus skonis

Viena derlingiausių ir kokybišką derlių išauginanti veislėyraKupchikha, sukurta Rusijoje, Briansko moksliniame sodininkystės institute selekcininkės prof. Svetlanos Aižanovos. Dabar ši veislė auginama Baltarusijoje ir Ukrainoje.

Pasak braškių ir žemuogių selekcininko, minėtos veislės augalai stipraus augumo, formuoja rutuliškos formos, gausiai lapuotus kerus, leidžia daugybę ūsų, nauji ūgliai būna šviesiai rausvi. Lapai trilapiai, vidutinio dydžio, tamsiai žali, blizgantys, banguotais lapalakščiais, pakraštyje dantyti. Žiedai stambūs, dvilyčiai. Vainiklapiai balti, apvaliais kraštais, dengiantys vieni kitus.

Žembraškių lapai labai panašūs į braškių lapus

Žiedynkočiai truputį pakilę virš lapų, vidutinio aukščio ir storio, žali, po 8–10 viename kerelyje ir ant kiekvieno jų būna po 10–12 uogų. Uogos tamsiai raudonos, beveik cilindro formos, vidutinio dydžio, sveria iki 20 g, blizgančios, skanios, saldžios su muskato aromatu, tvirta luobele dengiančios sultingą minkštimą, transportabilios.

Kaip auginti ir prižiūrėti?

Pasak A. Rudoko, žembraškės puikiai auga priemolio dirvožemyje, nebijo ir drėgmės pertekliaus, o augdamos lengvesnėje priesmėlio dirvoje pakenčia ir sausras. Tai nesudėtingos priežiūros augalai, augimo sąlygoms mažiau jautrūs nei braškės. Vienoje vietoje žembraškės gali derėti 4–6 metus, nereikia kas 2 metus persodinti. Į tą patį lauką augalai gali sugrįžti, kaip ir braškės, po 5 metų pertraukos.

Žembraškių daigus augintojas pataria sodinti retai, 50 cm atstumu vieną nuo kito, nes išauga dideli kaip braškių kerai. Galima sodinti ir rudenį, ir pavasarį, o naudojant „frigo“ daigus, sodinimo laikas išsiplečia ir vasarą.

A. Rudokas pataria žembraškes sodinti į juodos spalvos agrotekstilės dangą, vėliau jas dar mulčiuoti šiaudais, naudoti braškių auginimo technologiją. Įveisiant didesnį uogyną, verta įsirengti ir lašelinį laistymą bei tręšimą, tuomet uogos išaugs didesnės ir derlius bus gausesnis.

Uogų galima priskinti po 1–3 kg iš kvadratinio metro. Turint mažą sodelį ar balkone, žembraškes galima sodinti maišuose ar statinėse su žemių mišiniu. Pastaraisiais metais A. Rudokas parduoda ne tik uogas, bet ir jų „frigo“ daigus, kuriuos pats paruošia.

Iš kvadratinio metro ploto uogyno galima priskinti po 1-3 kg žembraškių uogų

Galima sodinti šaldytus daigus

Norint ištęsti žembraškių derėjimo laiką, nuo birželio iki rudens, augintojas siūlo sodinti šaldytus („frigo“) daigus įvairiu laiku.

„Žembraškių daigus kasame vėlai rudenį, pasibaigus aktyvios vegetacijos periodui, priklausomai nuo tų metų meteorologinių sąlygų, spalio pabaigoje ar lapkritį“, – pasakoja A. Rudokas.

Paruoštus žembraškių daigai laikomi šaldytuve, -2–3 oC temperatūroje (sukuriant žiemos sąlygas). Juos galima sodinti nuo ankstyvo pavasario iki vasaros vidurio. Tokie daigai gerai prigyja ir auga, o uogų derlius skinamas po 2 mėnesių. Sodinant skirtingu laiku, galima ištęsti žembraškių derėjimo periodą ir mažiau laiko skirti augalų priežiūrai.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai