Vilnius. Lietuvoje pirmą kartą įvyko aukščiausiojo lygio susitikimas „Moterys agromaisto sektoriuje“. 16 savo srities ekspertų ir daugiau nei 100 dalyvių iš visos Europos, įskaitant šių metų „EIT Food“ programos „Empowering Women in Agrifood“ (EWA) nugalėtojas, susibūrė tam, kad per lyčių lygybės prizmę paskatintų subalansuotą pramonės raidą.

4-ąją programą EWA apibendrinusios finalinės konferencijos organizatoriai –  didžiausia pasaulyje maisto inovacijų bendruomenė „EIT Food“ ir jos centras Lietuvoje „AgriFood Lithuania DIH“.

Per renginį žemės ūkiu, maistu, technologijomis ir verslu besidominčios moterys turėjo progą gyvai arba internetu stebėti šiandien itin aktualias diskusijas – agromaisto ir susijusių sektorių profesionalai nagrinėjo, kokį teigiamą poveikį ateities verslui lemtų glaudesnis lyčių bendradarbiavimas.

Novatoriškų idėjų autorės ir startuolių įkūrėjos iš Lenkijos, Estijos, Ukrainos, Serbijos, Slovėnijos, Graikijos, Italijos, Portugalijos, Ispanijos, Turkijos ir Rumunijos pristatė savo verslo idėjas, sėkmės istorijas.

„EIT Food North-East“ direktorė Marja-Liisa Meurice priminė, kad moterų įgalinimas ir lyčių atotrūkio mažinimas agromaisto sistemoje nėra vien statistinių duomenų gerinimas. Tai – moterų, jų šeimų ir kartu plačiosios visuomenės gerovės stiprinimas.

„Kiekviena esama ir būsima EWA alumnė, keliaujanti link įtraukesnės ir daugiau galimybių teikiančios ateities, tampa palaikančio tinklo maisto inovacijų srityje dalimi.

Prie pokyčius lemiančios iniciatyvos nuo jos pradžios 2018-aisiais prisijungė daugiau nei 360 Europos moterų, todėl šiandienis susitikimas liudija – „EIT Food“ bendruomenė tampa vis tvirtesnė.

Su atsidavimu išvien dirbkime tam, kad visi svarbiausi agromaisto ekosistemos elementai – mokslas, ekonomika, socialinis ir įvairove grįstas tvarumas, žiediškumas – pagaliau įgytų reikiamą balansą“, – atidarymo kalboje ragino „EIT Food North-East“ direktorė.

Pasak klasterio ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ generalinės direktorės, EWA programos Lietuvoje globėjos Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės, ant nepajudinamų pamatų kuriama ekosistema teikia didesnę naudą ne tik atskiroms valstybėms narėms, bet ir visai žmonijai.

„Nepaisant to, kad agromaisto pramonė – mažiausiai skaitmenizuota ir konservatyviausia, joje mokslininkai įžvelgia didžiausią transformacijos potencialą. Taigi toms, kurios nori diegti inovacijas ir pakeisti žaidimo taisykles, tinkamiausios aplinkybės yra dabar ir čia“, – tardama sveikinimo žodį pabrėžė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Agnieszka Wojdyr iš Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato (DG GROW) paminėjo, kad įtrauktį vertinančios organizacijos – 6 kartus naujoviškesnės ir veržlesnės, 8 kartus dažniau pasiekia geresnių verslo rezultatų nei tos, kuriose kultūra ne tokia įvairialypė.

„Spręsdami lyčių skirtumų problemą ir skatindami įtrauktį, siekiame ne tik keisti organizacijų aplinką, bet ir prisidėti prie visuomenės raidos kuriant visiems vienodai teisingą pasaulį“, – pagrindiniame pranešime sakė politikos pareigūnė.

Pagrindinėje panelinėje diskusijoje daugiausia dėmesio skirta įžvalgoms apie lyčių pusiausvyros tendencijas agromaisto sektoriuje ir pragmatiškiems uždaviniams, kaip įvairiais aspektais ją užtikrinti.

Viena ryškiausių apibendrinančių išvadų – pastaraisiais metais identifikuojamas neišnaudotas moterų lyderių potencialas Europoje, kuriant inovacinę ir verslią ekosistemą