Rinkoje pagausėjo netinkamų augalų apsaugos produktų
2021-05-19
Asociatyvi nuotr.

Vilnius. Įsibėgėjus pavasariui daugėja pasėlių priežiūros darbų, o kartu suaktyvėja augalų apsaugos produktų prekyba ir naudojimas. Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) atkreipia žemdirbių dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai prekybos įmonės platina neregistruotus arba neatitinkančius pakavimo ir ženklinimo reikalavimų galimai falsifikuotus augalų apsaugos produktus.

Lietuvoje neregistruoti, falsifikuoti augalų apsaugos produktai gali ne tik nesunaikinti kenksmingų organizmų, bet ir pakenkti auginamiems augalams. Be to, juose esančios medžiagos yra pavojingos paties naudotojo ir aplinkinių sveikatai bei aplinkai.

Pasak VAT direktoriaus Sergejaus Fedotovo, žemdirbiai neretai susiduria su pasirinkimu pirkti brangesnį žinomą ar pigesnį neaiškios kilmės augalų apsaugos produktą, klaidinti gali ir nepatikimi platintojai.

Linas agro mob 21 06 04

„Augalų apsaugos produktų pasirinkimas Lietuvoje yra gana platus, todėl suprasti, ar siūlomas pirkti produktas yra legalus vien iš jo išvaizdos, kartais būna sunku. Augalininkystės tarnybos specialistai operatyviai konsultuoja ir atsakys į žemdirbių klausimus, kad vėliau netektų atsakyti už neregistruoto produkto naudojimą“, – perspėja S. Fedotovas.

Apie įtartinus produktus informuoti atsakingas institucijas

Įsigyjant augalų apsaugos produktus, svarbu atkreipti dėmesį į jų pakuotę ir etiketę, kurios paprastai yra vizualiai tvarkingos, švarios, be išorinių pažeidimų. Etiketės turi būti tvirtai ir kokybiškai pritvirtintos ant pakuotės, informacija jose – gerai įskaitoma ir pateikta lietuvių kalba.

Etiketėje turi būti nurodytas produkto pavadinimas, tipas, veikliosios medžiagos ar kelių veikliųjų medžiagų pavadinimai ir jų kiekiai, naudojimo paskirtis, naudojimo norma, įspėjamieji saugos ženklai, nurodytas gamintojas ir platintojas bei jų kontaktai ir kt. Ant pakuočių turi būti partijos numeris, pagaminimo data, specialūs gamintojo atpažinimo ir saugos ženklai.

Svarbu žinoti, kad visi augalų apsaugos produktai turi būti tik originalioje gamintojo pakuotėje (registruotų ir tapačių AAP sąrašą ir etiketes galite rasti Augalininkystės tarnybos interneto tinklapyje). Svarbu žinoti, kad Lietuvoje draudžiama prekiauti perpakuotais (ne originalioje pakuotėje) pesticidais.

Taip atrodė rapsų pasėlis prieš purškimą (nuotr. dešinėje kampe), o tiek augalų liko, nupurškus nelegaliais augalų apsaugos produktais (LAAA nuotr.)

Ką reikėtų daryti, jei kyla įtarimas, kad platinamas, įsigytas ar naudojamas augalų apsaugos produktas yra neregistruotas, netapatus ir abejonių kelia jų pakuotė bei ženklinimas? Tokiais atvejais svarbu nelikti abejingais ir būtinai pranešti apie kilusius įtarimus VAT regioniniams skyriams.

Svarbu ir naudotojų suvokimas apie falsifikatų daromą žalą

Su prekyba nelegaliais augalų apsaugos produktais nuolat kovoja ir Lietuvos augalų apsaugos asociacija. Pasak asociacijos direktorės Zitos Varanavičienės, šešėlinės prekybos falsifikatais mūsų šalyje mastai yra tikrai bauginantys, o tolerancija šios srities pažeidimams vis dar pernelyg didelė.

„Remiantis Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnybos EUIPO (European Union Intellectual Property Office) duomenimis, Lietuvoje nelegali prekyba augalų apsaugos produktais vidutiniškai sudaro beveik 18 proc., tuo lenkiame ES vidurkį, kuris, skaičiuojant kartu su Jungtine Karalyste, nesiekia 14 proc. Pandemija ir jos nulemti ekonominiai sunkumai šį šešėlį gali dar labiau padidinti“, – mano Z. Varanavičienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad šių metų balandžio pabaigoje Seimas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso ir Augalų apsaugos įstatymo pakeitimams, numatantiems baudas už šią nelegalią veiklą. Pakeitimai įsigalios rudenį, nuo lapkričio 1 dienos.

Z. Varanavičienės teigimu, atsakomybės už falsifikatų platinimą griežtinimas ir baudų didinimas yra tik vienas elementas kovoje prieš nelegalią veiklą. Baudos už nelegalią veiklą turi būti proporcingos daromai žalai, atgrasančios potencialius pažeidėjus, tačiau tuo pačiu būtina tinkama kontrolė ir atsakomybės neišvengiamumas.

„Ne paskutinėje vietoje yra naudotojų suvokimas apie falsifikatų daromą žalą. Pirkdami falsifikatą ne tik esate intelektinės nuosavybės vagis, remiate šešėlinę veiklą ir skurdinate valstybės biudžetą, bet ir rizikuojate laukuose paskleisti neištirtus, dažnai neaiškios sudėties mišinius“, – sako Z. Varanavičienė ir priduria, kad tik priemonių visuma padėtų įveikti klastočių plitimą ūkiuose.

VAT, MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip įvertintumėte savo ūkį tvarumo požiūriu?
Orai