Tokijas. Žemės ūkio ministras šią savaitę Japonijoje susitiko su šios šalies žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ministru, maisto pramonės ir verslo atstovais.

Vizitu siekiama toliau stiprinti dvišalius prekybinius santykius, spręsti tarpusavio bendradarbiavimo klausimus ir atverti naujas galimybes Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriui.

Susitikime su Japonijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ministru Norikazu Suzuki aptartas glaudesnis bendradarbiavimas, abipusės prekybos skatinimas ir investicinės galimybės. Lietuva Japoniją laiko strategine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Ministras N. Suzuki iškėlė svarbius Japonijai klausimus, susijusius su planuojamais ES pakuočių reikalavimais, galimybėmis skatinti japoniškų ryžių, sakės eksportą į Lietuvą, taip pat  siūlė bendradarbiauti daržovių auginimo bei perdirbimo klausimais. 

Kalbėdamas apie prekybos trikdžius, ministras A. Palionis pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai įgyvendina aukštus ES ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (WOAH) standartus ir yra patikima partnerė gyvūnų sveikatos apsaugos srityje. Pagrindinis Lietuvos tikslas – užtikrinti stabilias tiekimo grandines paukštienos ir jos produktų sektoriuje. Todėl buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad dabartinė praktika taikyti automatinį 90 dienų eksporto draudimą šalyje užfiksavus labai patogenišką paukščių gripą (HPAI) yra neproporcinga, ypač termiškai apdorotiems produktams, kurie neturi paukščių gripo rizikos.

„Lietuva siekia ne išimčių, o moksliškai pagrįstų ir rizikai proporcingų sprendimų, kurie užtikrintų Japonijos biologinį saugumą ir kartu stabilų, patikimą mūsų produktų tiekimą“, – pažymėjo A. Palionis.

Ministrai sutarė, kad intensyvesnis dialogas tarp ekspertų leis greičiau rasti praktinius sprendimus šiems klausimams spręsti. Tikimasi, kad konstruktyvus dialogas su Japonijos institucijomis leis ne tik išspręsti kylančius sertifikavimo klausimus, bet ir atverti naujas verslo galimybes abiejų šalių maisto pramonės atstovams.

Susitikimuose su didžiųjų maisto pramonės ir biotechnologijų korporacijų „Amano Enzyme“, „Nichirei“, „Sojitz“, „Ajinomoto“, „Mitsui“ vadovais aptartos lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksporto galimybes bei galimas investicijas Lietuvoje. 

Japonijos korporacijų atstovams pristatytos Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus stiprybės, eksporto potencialas, inovacijų ir aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo galimybės. Nors konkretūs sprendimai dėl investicijų ar partnerystės projektų dar tik svarstomi, susitikimai parodė Japonijos verslo susidomėjimą Lietuva ir paskatino tęsti dialogą dėl bendradarbiavimo bei prekybos galimybių.

2025 m. į Japoniją daugiausia eksportuota paruoštų maisto produktų bei gėrimų (17,4 mln. Eur arba 16,1 proc. mažiau nei 2024 m.), ypač išsiskyrė augalinių produktų kategorija, kurios eksportas augo 2,7 karto.

Tarp svarbiausių lietuviškos kilmės prekių dominavo vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai (33,6 proc. visos vertės). Tarp sparčiai augančių eksporto kategorijų – paruošti mėsos gaminiai (17,5 proc., augimas 59,1 proc.), kviečių glitimas (9,7 proc., augimas 6,2 karto) bei išrūgos ir kiti pieno sudedamųjų dalių produktai (4,4 proc., augimas 13,3 karto). Duonos ir kitų kepinių eksportas sudarė 4,6 proc.