Paryžius. Uždarius gamyklas ir dėl sparčiai kylančių dujų kainų visame pasaulyje didėjant gamybos sąnaudoms, trąšų kainos išaugo visur ir, FAO manymu, vargu ar greitai nukris.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos vyriausiasis ekonomistas Maximas Torero (Maksimas Toreras) teigia, kad jei Hormūzo sąsiauris būtų atidarytas nedelsiant – būtų ne tik paskelbtos paliaubos, bet ir atnaujintas laivų eismas – poveikis būtų labai teigiamas, tačiau neišsamus ir nevienodas.

Anot jo, FAO aiškiai supranta, kad žala jau padaryta. Pavyzdžiui, „Argus Media“ duomenimis, iš Artimųjų Rytų tiekiamo karbamido kaina per kelias savaites pakilo 70 proc.

Italija praėjusią savaitę paragino Hormūzo sąsiauryje sukurti „humanitarinį koridorių“ trąšoms. M. Torero įspėjo, kad jei aukštos kainos išliks, ūkininkai susidurs su sudėtingu pasirinkimu: ūkininkauti taip pat, bet su mažesnėmis sąnaudomis, sodinti mažiau arba pereiti prie mažiau intensyvių trąšų reikalaujančių kultūrų. O tai sumažintų maisto tiekimą iki pat 2027 m.

Ilgalaikis smūgis tiekimui

M. Torero įspėjo, kad nuo konflikto pradžios vasario 28 d. sustojusi laivyba reiškia, jog net jei Hormūzo sąsiauris būtų atidarytas nedelsiant, infrastruktūros žala per trumpą laiką nėra visiškai atstatoma.

Remiantis „Kpler“ duomenimis, šiuo metu 41 laive yra įstrigę apie 1,9 mln. t trąšų, o tai sudaro 12 proc. visų 2024 m. iš sąsiaurio išsiųstų produktų.

Kovo 2 d. buvo užpulta amoniako gamykla Kataro Ras Lafano naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje. Gamyklos taip pat sustabdė arba sumažino gamybą Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Saudo Arabijoje, Irane, Jordanijoje ir Katare. Pastarosios „Qafco“ kompleksas sudarė 14 procentų pasaulinės karbamido prekybos.

Iš viso, FAO teigimu, buvo sustabdyta apie trečdalis karbamido prekybos.

Indijoje ir Bangladeše azoto trąšų gamyklos sulėtino veiklą, nes nesugebėjo susidoroti su sparčiai kylančiomis dujų, reikalingų veiklai, kainomis.

Kainų kritimas

Pasak M. Torero, net jei gamyba ir laivyba Persijos įlankoje bus atnaujintos, azoto trąšų kainos kris lėtai ir nevienodai.

„Skirtingai nei naftos sektoriuje, trąšų sektoriuje nėra tarptautiniu mastu koordinuojamų strateginių atsargų, todėl tiekimo sutrikimus valdyti yra sunkiau. Remonto trukmė skaičiuojama mėnesiais, o ne dienomis“, – sakė jis.

Pirkėjams taip pat smogė tai, kad daugelis prieškarinių sutarčių, reglamentuojančių kainas, buvo sustabdytos, nes gamintojai nurodė nepaprastosios padėties aplinkybes, todėl teko pasikliauti aukštesnėmis kainomis momentinėje rinkoje.

FAO prognozuoja, kad pasaulinės trąšų kainos 2026 m. pirmąjį pusmetį vidutiniškai gali būti 15-20 proc. aukštesnės.

„Reikšmingas kainų sumažėjimas greičiausiai įvyks praėjus keturioms-aštuonioms savaitėms po veiklos atnaujinimo, kai gamyba pasieks pilną pajėgumą ir bus perplanuoti gabenimai, – sako M. Torero. – Mažai tikėtina, kad kainos grįš į 2026 m. vasario lygį anksčiau nei 2026 m. trečiąjį ketvirtį, jei iš viso tai įvyks šiais metais.“

Kai kuriems jau per vėlu

Jis pridūrė, kad daugelis sprendimų dėl pasėlių sėjos jau buvo praleisti, nes Šiaurės pusrutulyje jau prasidėjo sėjos sezonas, o tai reiškia, kad tų derlių nebus galima atgauti.

„Indijoje, Bangladeše, Pakistane, Šri Lankoje, Sudane, Kenijoje, Somalyje, Turkijoje ir Jordanijoje, kurios visos labai priklauso nuo Persijos įlankos trąšų, jau per vėlu. Tačiau galbūt ne per vėlu antrajam derliui Azijoje, jei trąšos bus pristatytos per 4-6 savaites“, – sakė FAO atstovas.

„Laikas nuo trąšų trūkumo iki derliaus praradimo skaičiuojamas mėnesiais. Laikas nuo derliaus praradimo iki maisto kainų šuolio skaičiuojamas dar keliais mėnesiais. Mes jau esame tame laikotarpyje“, – aiškino jis.

Trąšų kainos šoktelėjo po ankstesnių sutrikimų per 2008 m. finansų krizę ir 2022 m. Rusijos invaziją į Ukrainą.

„Argus Media“ trąšų srities pasaulinė redaktorė Sarah Marlow (Sara Marlou) mano, kad šį kartą situacija yra potencialiai kritiškesnė dėl to, kiek gamybos centrų ir šalių yra įtraukta. „Be to, grandininė reakcija iš Persijos įlankos išplito į kitas šalis, kurios taip pat nukentėjo nuo žaliavų ir dujų trūkumo“, – teigia S. Marlow.