Lietuviškos braškės – jau prekyboje
2019-05-07

Anykščiai. Turguose ir prekybos centruose jau iš tiesų prekiaujama lietuviškomis braškėmis, išaugintomis šildomuose šiltnamiuose.

Vakar Anykščių rajono ūkininkas Audrius Juška nuskynė pirmąjį šiemetinių braškių derlių – dvi tonas kvepiančių uogų. Tiesa, pačios pirmosios braškės pradėjo sirpti jau ankstėliau, prieš gerą savaitę, bet jos buvo skirtos daugiau paragavimui, o ne prekybai.

„Mūsų ūkyje išaugintų braškių jau galima ieškoti visuose šalies prekybos tinkluose, o jų kaina – konkurencinga“, – konkretesnių skaičių nelinkęs įvardinti A. Juška.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Šiltnamių daržininkystę 20 metų plėtojantis ūkininkas A. Juška specializuojasi pomidorų ir agurkų auginime, o braškes augina palyginti neseniai – šiemet treti metai. Pagrindinė veislė – Elsanta. Ūkio šeimininkas sako, kad šį pavasarį braškės sunoko maždaug savaite anksčiau, lyginant su pernai ir užpernai.

Braškių kereliai, nuo kurių dabar skinamos uogos, šiltnamiuose buvo pasodinti pernai liepos mėnesį. Šaldytais (frigo) daigais pasodintos braškės rudenį jau davė pirmąjį derlių. Tada žiemai jos buvo užmigdytos, ramybės periodu palaikoma nuo 0 iki vieno laipsnio šilumos temperatūra.

Anykščių rajono ūkininkas Audrius Juška braškes augina šildomuose šiltnamiuose ir jau turi uogų realizacijai

Beje, A. Juška paaiškino, kad būtent nuo to, kaip ramybės periodu pavyksta išlaikyti optimalų temperatūros režimą, priklauso būsimas derlius, mat tuo metu šaknynas formuoja ūsų užuomazgas. „Tai sudėtingi technologiniai dalykai. Šaknynuose vyksta tam tikri procesai, ir jei tuo metu sąlygos nėra tinkamos, nesusiformuoja ūsai. Nebus ūsų – nebus ir žiedų, vadinasi, nebus ir uogų“, – sako braškių augintojas.

Pavasariop šiltnamyje temperatūra pradėta kelti, ir braškių kereliai sparčiai augo. Gegužės pradžioje buvo galima paragauti pirmųjų uogų. Skonio savybės, pasak ūkininko, taip pat didele dalimi priklauso ne tik nuo veislės, bet ir nuo taisyklingai išlaikytų technologijų, kurias ūkininkas perka iš Olandijos specialistų.

Pirmosios uogos jau raudonuoja ir Tauragės rajono ūkininko Raimondo Beskės nešildomuose šiltnamiuose. Kitą savaitę jau tikimąsi nuskinti pirmąją didesnę braškių partiją realizacijai.

„Mes auginame braškes nešildomuose šiltnamiuose. Visaip skaičiavau – sąnaudos šildymui būtų per didelės. Braškių savikaina ir taip yra gerokai išaugusi dėl padidėjusių išlaidų mokesčiams, atlyginimams, visoms samdomoms paslaugoms, servisams, transportui. Tad savaite kita anksčiau nuskintas derlius vargu ar atpirktų šildymo išlaidas“, – skaičiuoja R. Beske.

Lietuviškoms braškėms tenka konkuruoti su ankstyvosiomis graikiškomis, ispaniškomis, lenkiškomis uogomis. Tačiau būtent tuo metu, kada pasirodo ankstyvosios lietuviškos braškės, minėtų šalių uogų augintojai savąsias ankstyvajam derliui augintas uogas jau baigia išskinti, tad rinkoje susidaro palankios sąlygos vietinėms uogoms, kurių pirkėjai labai laukia.

Šiemet R. Beskės ūkyje auginamų braškių plotai (ir po danga, ir lauke) pasieks 12 hektarų. Ūkininkas skaičiuoja, kad dėl specifinių šio pavasario orų (saulėtų dienų ir palyginti šaltų naktų) skirtumas tarp nešildomuose šiltnamiuose ir lauke auginamų braškių sunokimo bus vienas mėnuo – tai jau daug, tokiais atvejais laikoma, kad šiltnamis tikrai „dirba“.

„Mes vertiname taip: kai susidaro didelis skirtumas tarp temperatūros lauke ir šiltnamyje, tada braškes auginti šiltnamiuose apsimoka. O štai tokiais metais, kokie buvo pernai – kai nuo balandžio pradžios staigiai atšilo ir laikėsi labai šilti orai – intervalas tarp šiltnamio ir lauko braškių sunokimo laiko būna minimalus“, – sako augintojas.

Tauragės rajono ūkininkas Raimondas Beske yra vienas didžiausių šalyje braškių augintojų – šiemet jis braškes augina bemaž 12 ha plote

Šaldytus braškių daigus R. Beske pastaruoju metu perka tik iš Italijos, nors yra bandęs auginti ir Lenkijoje, ir Olandijoje paruoštus daigus. Renkasi tik aukščiausios kokybės sodinamąją medžiagą, todėl dar tais pačiais sodinimo metais spėja nuskinti braškių derlių (tiesa, jis būna nedidelis). Antraisiais metais būna vadinamasis tikrasis derlius, o po trečiojo derliaus nuėmimo braškių kereliai keičiami naujais.

Po kiek žada parduoti pirmąsias uogas, augintojas įvardinti nesiryžta, nes sako tai labai greitai kintantis dydis. „Prisifantazuoti galima daug, bet parduosim už tiek, už kiek pirks“, – trumpai paaiškina ūkininkas Raimondas Beske.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai