Sankt Peterburgas. Dėl precedento neturinčio ir nenuspėjamo COVID-19 pobūdžio labai sunku tiksliai ir laiku įvertinti visą pandemijos poveikio pasaulinei mėsos ir gyvulininkystės rinkai spektrą.

„Nors Kinija, atrodo, susidorojo su pirmąja COVID-19 banga, krizė tęsiasi visame likusiame pasaulyje ir toliau darys spaudimą tarptautinei mėsos rinkai“, - apie tai rašo Sankt Peterburge įsikūrusio portalo meatinfo.ru apžvalgininkai.

Nerimas dėl finansinio saugumo, COVID-19 poveikis ekonomikai ir sumažinti namų ūkių biudžetai tapo pagrindiniais veiksniais, turinčiais įtakos vartojimui ir vartotojų elgsenos pokyčiams. Daugiau nei du iš penkių vartotojų visame pasaulyje daugiau laiko praleidžia gamindami maistą namuose.

Neseniai Kinijoje atlikta vartotojų apklausa patvirtino, kad krizės metu vartotojai linkę rinktis prekės ženklus, kuriais pasitiki. Pavyzdžiui, Australijos jautiena ir ėriena pelnė šį pasitikėjimą per dešimtmečius trukusį pramonės bendradarbiavimą.

Maisto tiekimo paslaugos

Karantino metu daugumoje pasaulio šalių viešojo maitinimo įstaigose smarkiai sumažėjo pardavimai, ir tai išbalansavo visą mėsos rinką. Paprastai į viešojo maitinimo sistemą patenka vertingesnė ir brangesnė mėsa ir tai padeda palaikyti bendras perdirbėjų (skerdyklų) sąnaudas. Mažėjant brangesnės mėsos pardavimams ją irgi tenka perdirbti, dėl to krito ir visų skerdenų kaina.

Kita vertus, visame pasaulyje maitinimo sektoriaus operatoriams, kurie sugebėjo išvystyti mėsos išsinešimo ar pristatymo tiesiai vartotojams modelius, pavyko sėkmingiau atsilaikyti nuo COVID-19 padarinių, nes vartotojai ir toliau siekia patogumo.

Mažmeninė prekyba

Uždarius viešojo maitinimo kanalus, mažmeninės prekybos, ypač internetinės, paklausa mėsai  išaugo, nes vis daugiau vartotojų buvo priversti likti namuose. Didžiausia paklausa buvo svarbiausių maisto produktų, tokių kaip malta mėsa ir dešros. Dėl to išaugo šviežios mėsos pardavimai įvairių šalių vidaus rinkose.

Pastebėta, kad koronakrizės metu vis daugiau vartotojų maistą (tame tarpe ir mėsą) bei gėrimus pirkdavo iš vietinių įmonių. Tą darė ir dėl patogumo, ir norėdami „paremti vietos gamintojus“.

Situacija įvairiose šalyse eksportuotojose

Dėl COVID-19 pasaulinis jautienos tiekimas sulėtėjo. Tai lėmė kelios priežastys. Viena jų – dėl  viruso protrūkių teko laikinai uždaryti kai kuriais gamyklas. Be to, įmonėse sumažėjo darbo našumas, nes buvo ribojami atstumai tarp darbuotojų.

Rinkos ekspertų manymu, artimiausiais mėnesiais tarptautinėse rinkose konkurencinė aplinka išliks nenuspėjama, nes produkcijos pasiūla ir paklausa tebėra nestabili.

Tiesa, pastaruoju metu situacija Jungtinėse Valstijose pradeda gerėti: galvijų skerdimas atsigavo, tačiau vis dar išlieka mažesnių apimčių nei praėjusiais metais. Vis dar nėra aišku, kada įmonės pradės dirbti visu pajėgumu, įvertinant antrojo koronaviruso protrūkio grėsmę. Dėl to penimų galvijų skaičius JAV sumažėjo. Krito ir jautienos eksportas, nes prioritetas skiriamas vidaus rinkos klientais, sumenko galvijų tiekimas.

Naujojoje Zelandijoje gyvulių skerdimo apimtys didėja. Šiaurinėje saloje perdirbėjai jau dirba įprastu režimui, o pietinėje - vis dar mažesnėmis apimtimis. 2019–2020 m. sezono likusio laikotarpio perspektyvos vertinamos teigiamai. Naujosios Zelandijos jautienos paklausa tarptautinėje rinkoje, ypač Kinijoje, yra didelė.

Brazilijoje raudonos mėsos perdirbėjai išgyvena sunkų laikotarpį po to, kai pavasario pabaigoje šalyje smarkiai padaugėjo COVID-19 infekcijos atvejų. Nors padariniai dar neatspindi to, kas buvo stebima JAV, kai mėsos ir paukštienos pramonė veikė be didelių sutrikimų, bet tai gali greitai pasikeisti, jeigu virusas plis toliau. Atsižvelgiant į silpną Brazilijos vidaus rinką ir mažą vietinės valiutos rialo vertę, šalis priklauso nuo eksporto, kad išlaikytų savo mėsos pramonę.

Argentinoje galvijų skerdimo apimtys iki balandžio padidėjo 6 proc., palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. O jautienos eksportas padidėjo 20 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Dėl silpnos vietinės valiutos Argentina išlieka labai konkurencinga pasaulinėje jautienos rinkoje.

COVID-19 rimtai sutrikdė Indijos skerdyklų darbą, įvedus apribojimus dėl pandemijos nutrūko  gyvulių pervežimai. Šiuo metu Indija priklauso nuo šaldytos buivolų mėsos, eksportuojamos daugiausia iš šaldyklų. Kai kurie apribojimai birželio viduryje panaikinti, tačiau dar per anksti numatyti, kada skerdyklos pradės dirbti įprastu ritmu.

MŪ inf.