Vilnius. Besibaigiantys 2025-ieji buvo kupini permainų ir pokyčių ne tik visame pasaulyje, bet ir globalioje grūdų rinkoje. Ryškios javų kainų korekcijos, rekordiniai derliai, geopolitiniai iššūkiai ir klimato kaita – pagrindiniai veiksniai, nulėmę aktyvius veiksmus grūdų rinkoje.

Vienam svarbiausių rinkos kriterijų – kviečių kainai MATIF biržoje – visus metus buvo būdinga kritimo tendencija. Aukščiausias kainos lygis užfiksuotas vasario 19 d. – 245,74 Eur/t, o žemiausia – spalio 1 d., kai kaina siekė 185 Eur/t. Tai – net 60 Eur arba 25 proc. kritimas per mažiau nei metus.

Aktyvumo netrūko rapsų rinkoje. Rapsų sėklų kaina „Euronext“ MATIF biržoje visus metus aktyviai svyravo. Vasario 26-ąją MATIF kainos rėžiai buvo fiksuojami 460,25–510 Eur/t ribose.

Panašios tendencijos būdingos ir kitoms kultūroms, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos gali girtis geru kukurūzų derliumi ir rekordiniu eksportu, labiausiai – dėl atpigusio JAV dolerio.

Sojų kainos antrąjį šių metų pusmetį stiprėjo – dėl atsigavusios JAV ir Kinijos prekybos. Vis dėlto, pasaulinėje rinkoje prognozuojama didesnė pasiūla, kuri gali pakoreguoti sojos kainas.

Kainas reguliavo valiutos ir rekordiniai derliai

Jei pažvelgtume į priežastis, kurios labiausiai nulėmė pokyčius grūdų rinkoje, verta išskirti kelis veiksnius, vienas jų – valiutų kursų dinamika. Pasaulinei grūdų rinkai svarbiausias – euro ir JAV dolerio santykis, nes būtent pastarąja valiuta ir sudaromi pasauliniai prekybiniai sandoriai.

2025 m. žemiausias euro ir JAV dolerio santykis – 1,0257 – užfiksuotas sausio 10 d., o aukščiausias – 1,1919 – užfiksuotas rugsėjo 16–17 dienomis. Santykio augimas pradėjo stabiliai didėti po JAV prezidento D. Trump‘o inauguracijos ir įsibėgėjo paskelbus apie muitų tarifų politikos pokyčius.

Šie veiksmai tiesiogiai paveikė ir „Euronext“ MATIF biržos kainas – jas spaudė žemyn. Dėl euro stiprėjimo ir JAV dolerio silpnėjimo MATIF kviečių kaina prarado apie 20 Eur už toną vertės.

Prie javų kainų kritimo prisidėjo ir rekordiniai grūdų derliai pasaulyje. Pasaulio maisto ir žemės ūkio organizacija vertinimu, bendra viso pasaulio javų produkcija šiemet viršija 3 mlrd. t, o atsargų santykis pasiekė aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį.

Vien Australija jau keletą metų iš eilės užaugina rekordinius ar beveik rekordinius derlius. Neatsilieka ir Argentina, šiais metais užauginusi apie 23 mln. t kviečių, nors jų kokybė ir kelia klausimų.

Tačiau vienas veiksnys – geopolitiniai iššūkiai – šiemet nebebuvo toks svarbus javų kainų dinamikai, išskyrus JAV muitų politiką. Rusijos ir Ukrainos karas jau nedaro didelio poveikio kainoms.

Klimato kaita – vis labiau pastebima

Ne pirmus metus klimato kaitos įtaka derliaus apimtims ir jo kokybei yra ypač reikšminga: šie metai – ne kitokie. Galima kone preciziškai tiksliai atlikti visus agrotechnologinius ir kitus darbus, bet gamta vis tiek nulems galutinį rezultatą. Tai Lietuvos ūkiai šiemet pajuto ypač skaudžiai.

Dalis Europos – jos šiaurė ir vakarai – susidūrė su sausesniu oru, kai pietinė dalis gavo itin daug drėgmės. Pavasaris Lietuvoje buvo ypatingai vėsus ir keliantis daug streso augalams. Tačiau ir vasara nebuvo dėkinga: visose Baltijos šalyse ji buvo itin drėgna. Fiksuoti stichiniai lietūs tiesiogiai paveikė tiek pasėlių būklę, tiek ir derliaus kokybę.

Su panašiais iššūkiais susiduria ir kitos pasaulio valstybės, kuriose derliaus potencialas – didelis arba rekordinis. Tačiau dėl klimato kaitos įtakos derliaus kokybė – prastesnė nei vidutinė.

Kas laukia kitąmet

Po aktyvių metų galima tikėtis kiek ramesnių 2026-ųjų. Rinkos, tikimasi, išliks ramios, nes javų pasiūla yra itin didelė. Prekyba išliks intensyvi, tad poveikio kainų augimui šiuo metu nėra. Reikėtų tikrai pastebimo sukrėtimo artimiausiu metu, pavyzdžiui, klimato kaitos, politikos ar logistikos iššūkių, kurie priverstų kainas pašokti aukštyn. Tačiau kol kas pokyčių nenusimato.

Valiutos dedamoji MATIF kainoje yra labai svarbi. Todėl stiprėjantis euras ir silpnėjantis JAV doleris nei dabar leidžia, nei vėliau leis pastebimai didinti kainų MATIF biržoje.

Kitų metų pirmąjį pusmetį pasauliniai aruodai papilnės, kai į rinkas savo produkciją įlies Argentina ir Australija – šios šalys tikrai turi daug galimybių didinti pasiūlą. Vis dėlto, tam tikrų keblumų gali kelti Pietų pusrutulyje užaugintų javų kokybė.