Ūkininkai spaudžia valdžią dėl mėšlo tvarkymo taisyklių
2021-01-18
Dr. Arūnas Rutkauskas, Dr. Violeta Juškienė, Jonas Vilionis, Jonas Kuzminskas

Kaunas. Nuotoliniu būdu posėdžiavusi Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) taryba daug dėmesio skyrė ne tik įprastoms pieno sektoriaus problemoms, bet ir mėšlo tvarkymo taisyklėms.

Melžiamas karves laikantys ūkininkai labai piktai reagavo į nueinančios valdžios priešpaskutinę darbo dieną pasirašytą įsakymą „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, pagal kurį laukuose mėšlas negalės būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, t. y. nuo lapkričio 15 iki kovo 20 dienos. Įsakymas įsigalios nuo šių metų lapkričio 15 dienos.

„Vaikščiojom ir pas Palionį, ir pas Mažeiką dėl mėšlo tvarkymo taisyklių, bet išeidami iš darbo jie įteikė mums tokią „dovaną“. Niekas taip ir nepaaiškino, kodėl negalima kraikinio mėšlo laikyti ant lauko ar kodėl negaliu jo kompostuoti. Negi būsime priklausomi nuo kiekvieno biurokrato sprendimo?“ – piktinosi LPGA prezidentas Jonas Vilionis.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininkas, žemės ūkio kooperatyvo „Pieno gėlė“ direktorius Jonas Kuzminskas irgi kraipė galvą: „Lietuvoje yra 0,3 SG/ha ir juntamas emisijų sumažėjimas, o Nyderlanduose – 8,5 karto didesnis SG kiekis ir jie emisijas ne mažina, o didina. Kodėl ten niekas nekreipia dėmesio ir nedraudžia jokių rietuvių?

O jeigu jau mūsų ministerijos priėmė tokį sprendimą, tegul numato ir pinigus. Galime laikyti mėšlą ir konteineriuose kaip radioaktyvias atliekas, tik duokite tam pinigų. Kiekvienas sprendimas turi būti pagrįstas pinigais, tada nesišvaistys kvailais sprendimais.“

Dujų emisija priklauso ne nuo to, kur mėšlas laikomas, o kaip laikomas

Ūkininkų pusėn stojo ir mokslininkai. LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė dr. Violeta Juškienė teigė, kad niekas nekvestionuoja klimato kaitos problemos, tačiau negerai, kai valstybė didžiąją dalį šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) nori sumažinti gyvulininkystės atžvilgiu.

„Gyvulininkystė kartais nepelnytai kaltinama kaip didžiausia emisijų gamintoja, bet jeigu norime turėti šaką, kurioje kuriama didesnė pridėtinė vertė, kur sukuriama daug darbo vietų, turime rūpintis, kad ji galėtų sėkmingai egzistuoti“, – kalbėjo mokslininkė.

Ji akcentavo, kad naujos mėšlo tvarkymo taisyklės, jeigu reikėtų statyti naujas mėšlides, pirmiausia turėtų ekonominių pasekmių ūkiams, o papildomos ekonominės naudos jos nesukurs. Tad be valstybės paramos, įsigaliojus naujoms taisyklėms, iš gamybos pasitrauktų dar daugiau pieno ūkių.

„Nesu tikra, kad buvo būtinybė priimti tokį griežtą reikalavimą, manau, mėšlą galima laikyti ir kompostuoti lauke – tvarkingai laikomas mėšlas tikrai nedarys žalos aplinkai. Tik reikia kontroliuoti tuos ūkininkus, kurie neteisingai laiko mėšlą lauke“, – aiškino V. Juškienė.

LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas dr. Arūnas Rutkauskas teigė esąs piktas dėl mėšlo laikymo reikalavimų sugriežtinimo: „Tai pagaliau atsakykime į klausimą, ar valstybei reikia gyvybingo kaimo, kuriame būtų žmonių, gyvulių? Kodėl ministerija nekalba, kad Lietuvoje yra didelė dirvos erozija, o tręšimas mėšlu ją mažina, didina humuso kiekį?“

Pasak jo, ūkis su trimis karvėmis kartais gali labiau teršti aplinką negu stambus ūkis.

Ieškant sprendimo, A. Rutkauskas siūlė atlikti bandymus ūkiuose įvairiomis sąlygomis, išmatuoti emisijas, ir pateikti ministerijai skaičius. Tai padėtų įsitikinti, kad tinkamai tvarkomas mėšlas nėra tarša.

Ūkininkų interesus tvirtai gynė ir VDU Žemės ūkio akademijos Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto profesorius Rolandas Bleizgys, teigęs, kad draudimas laukuose laikyti tirštąjį mėšlą yra smūgis.

„Tirštas mėšlas nėra taršos šaltinis – kaip ir karvutė, jis aplinkos neteršia ir nedaro poveikio klimato kaitai. Dėl visko kaltas žmogus – jeigu netinkamai elgiasi su mėšlu, tai ir atsiranda įvairūs griežtesni reikalavimai. Nežinau, kuo pagrįsti tokį keistą sprendimą, nematau motyvų. Juk amoniako ar kitų dujų emisija priklauso ne nuo to, kur laikomas mėšlas, o kaip laikomas“, – kalbėjo profesorius, stebėdamasis, kad  baudžiamas ne tas, kuris blogai mėšlą laiko, o priimtu sprendimu bus nubausti visi pieno gamintojai. 

Pagrindinė emisija susijusi su amoniako dujomis ir sieros vandeniliu ūkiuose, kuriuose yra skysto mėšlo. Amoniakas, aiškino prof. R. Bleizgys išsiskiria visais etapais, todėl reikia ieškoti būdų, kaip sumažinti, sulėtinti jo garavimą iš mėšlo. Jeigu tai pasieksime, visais etapais oro tarša sumažės.

„Amoniako išsiskyrimas iš mėšlo, nepriklausomai nuo to, kur jis laikomas, priklauso nuo visos eilės veiksnių: oro temperatūros, oro srauto, mėšlo temperatūros, cheminės sudėties, rūgštingumo ir kt. Dujų išsiskyrimą galima mažinti reguliuojant vėdinimo intensyvumą, oro srautus, tinkamai vėdinant ir vėsinant tvartus. Yra ir technologinių priemonių, kad kuo mažiau kauptųsi skystojo mėšlo“, – vardijo mokslininkas būdus, kaip sumažinti ŠESD išsiskyrimą į aplinką be drastiškų sprendimų.

Ūkininkai tapo politikų įkaitais?

„Mes nieko neprisigalvojome ir mums nėra reikalo kažkam rankas sukioti. Mes už tai, ką sako mokslininkai – kad mėšlas būtų tvarkomas tvarkingai ir norime geranoriškai spręsti problemą“, – LPGA posėdyje teigė žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius.  

ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Vaidotas Ašmonas sakė, kad kalbama ne apie mėšlo naudingumą, bet apie jo laikymo sąlygas.

„Direktyvose nuo 1991 metų kalbama apie kenksmingų medžiagų nutekėjimą į vandenis. Niekas tų taisyklių nesukūrė per naktį. Ir šiandien parodyti, kad valstybė išvis nekontroliuoja tų dalykų – sunku. Mes apeliuojame į ES fondus, bet atvykę auditoriai mato, kad valstybė nekontroliuoja tos padėties. Taip negalima daryti. Jeigu tas taisykles leidžiame, tai bent parodykime, kad bent kažkokia kontrolė vyksta, – kalbėjo valdininkas. –  Jeigu bandome išsisukinėti, tai turime visiems pasakyti, kad, pritaikius sankcijas, Lietuvai gali būti nurėžta iki 10 proc. visų KPP lėšų.“

Pasak jo, mėšlo laikymas rietuvėse yra Lietuvos vidaus išlyga, tarpinis variantas, nes ES „išvis neleidžia laukuose laikyti mėšlo tuo metu.“

Kilo šurmulys. J. Vilionis teigė nesuprantąs, kaip anksčiau buvo galima laikyti mėšlą laukuose, jeigu direktyvos, kaip sako V. Ašmonas, jau kelis dešimtmečius yra?

„Pats myniau abiejų ministerijų slenksčius daugybę kartų, jau buvome viską sutarę, bet tuometė Aplinkos ministerijos viceministrė pasakė: „Aš pagalvosiu“. Ko gero, mums lieka vienas kelias kreiptis į Europos komisarą, kalbėsime su europarlamentarais. Nuvažiavus į Vokietiją ar Šveicariją ne tik laukuose, prie viešbučių sukrautos krūvos ir nieko, ten mėšlas neatrodo nuodas“, – neatlyžo LPGA prezidentas.

Žodžių mūšį pratęsęs V. Ašmonas replikavo, kad nerekomenduoja važiuoti pas komisarą ir pasisakyti, kad laukuose laiko mėšlą – ES jo niekada nebuvo galima taip laikyti. J. Vilionis nenusileido: „Buvome Vokietijoje, tokiame įkalnėje esančiame ūkyje. Pastatyta mėšlidė, išvesti vamzdžiai, kieme kiaulės, kaimo turizmo sodyba, samagono cechas, šalia teka upelis – viskas galima. Kai po 9 metų neliks nė vienos karvės Lietuvoje, tai jau bus geras ŠESD rezultatas?“

Į ginčą vėl įsitraukęs viceministras P. Lukševičius pažadėjo dar kartą geranoriškai svarstyti mėšlo laikymo klausimą, nors „jokių pažadų neteikiame.“

Ginčą užbaigė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pasak jo, diskusija apie mėšlą grįžta maždaug kas 10 metų. „Prieš 10 metų, kalbant, kaip aplinką teršia žemės ūkis, mus spaudė ratifikuoti Helsinkio konvenciją. Bet ji iki šiol neratifikuota ir žemdirbių, ir politikų pastangomis“, – pastebėjo V. Pranckietis.

Kalbėdami apie ŠESD, anot jo, turime kalbėti ir apie dirvožemio kokybę. Mėšlo trūksta, pieno sektoriaus politika susijusi ir su mėšlo tvarkymo plėtra. O kai dėl mėšlo tvarkymo atvažiuos auditoriai iš ES, juos turi lydėti žmonės, turintys kompetenciją, o ne „taisyklių įgyvendinimo interesams atstovaujantys žmonės“.   

„Taisyklės turi būti tokios, kad jas būtų galima vykdyti, o ne tokios, už kurias būtų galima bausti. Manau, kad naujosios mėšlo tvarkymo taisyklės parašytos angažuotai – tam, kad žemdirbiai būtų nepatenkinti naująja valdžia“, – reziumavo Seimo KRK pirmininkas.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar jus tenkina šio sezono kviečių ir rapsų supirkimo kainos?
Orai