Draudimas laikyti mėšlą laukuose sukėlė šoką
2020-12-29

Vilnius. Du kadenciją baigusios Vyriausybės ministrai, likus 2 dienoms iki jų įgaliojimų pabaigos, priėmė sprendimą, kuris dar labiau apsunkins pieno sektoriaus ūkininkų gyvenimą.

Tuomečiai laikinieji aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis gruodžio 9 d. pasirašė įsakymą „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.  

Jame, be kita ko, rašoma (punktas 2.4), kad 2021 m. lapkričio 15 d. įsigalioja „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ 14.4 papunkčio nauja redakcija: „14.4. laukuose mėšlas negali būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, nustatytu Aprašo 17 punkte“, t .y. nuo lapkričio 15 iki kovo 20 dienos.

Biomase 21 01 18+Lytagra 21 03 01

Šis numatomas pakeitimas sukėlė šoką smulkiems ir vidutiniams pieno gamintojams, nemažiau juo piktinasi ir stambieji. Kur reikės laikyti kraikinį mėšlą tiems, kurie neturi mėšlidžių ar jos nesutalpina viso mėšlo kiekio? Pasak Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkės Renatos Vilimienės, jeigu šis įsakymas nebus atšauktas, pieno sektorius bus sunaikintas.

Lietuvos žemės bendrovių asociacijos (LŽŪBA) viceprezidentas, „Ginkūnų agrofirmos“ valdybos pirmininkas Arūnas Grubliauskis akcentavo, kad patvirtinti draudimą išvežti tirštą šiaudinį mėšlą gali tik visiškai nesuprantantis žemės ūkio, galbūt tam tikros visuomenės dalies spaudžiamas žmogus. „Tai šokiruojantis sprendimas“, – piktinosi patyręs agrarininkas.

Dėl naujojo Aprašo į ministerijas kreipėsi ir kitos žemdirbių asociacijos – Lietuvos ūkininkų sąjunga, Žemės ūkio rūmai, Lietuvos pieno gamintojų asociacija. Pastarosios direktorius Eimantas Bičius pažadėjo kreiptis į Europos Komisiją, kad būtų išaiškinti atitinkami reglamentai.

Teisingai laukuose laikomas tirštas mėšlas žalos aplinkai nedaro

„Ūkininkai nėra patys sau priešai ir gamtą saugo. Bet į organines trąšas mes žiūrime kaip į trąšas, o ne kaip į atominę bombą. Kreikiame gardus organine medžiaga – šiaudais, ir džiaugiamės, kad pasigaminame organinių trąšų, mes jomis kasmet patręšiame apie 200 ha laukų.

Žiemą šiaudinio mėšlo susidaro daugiau, į mėšlides ne visada telpa, tad išvežame jį į tuos laukus, kur bus sėjami kukurūzai. Ant lauko paklojame storą šiaudų sluoksnį, padarome tokį padą, iš viršaus apdengiame, laikomės visų reikalavimų, kad mėšlas nepatektų į gruntą, nevežame nei ant įšalusios, nei ant įmirkusios žemės. Tas mėšlas laukuose pabūna maždaug 2–3 mėnesius“, – kalbėjo A. Grubliauskis.

„Ginkūnų agrofirmos“ valdybos pirmininkas Arūnas Grubliauskis teigė, kad patvirtinti draudimą išvežti tirštą šiaudinį mėšlą gali tik visiškai nesuprantantis žemės ūkio žmogus

R. Vilimienė, pridūrė, kad, norint įterpti mėšlą į dirvą, „protingas ūkininkas nuo senovės jį pirma papūdo“, tik po to įterpia.

„Kur dabar mums reikėtų jį pūdyti? Mėšlidėje? Mes, pavyzdžiui, parduodame mėšlą grūdų augintojui. Jis irgi mėšlą turi pūdyti kurį laiką, tai ir jam mėšlidę statyti? – stebėjosi ūkininkė. – Blogiausia, kad Aplinkos ministerija nedavė mums logiškų atsakymų. Gal mes kažko nesuprantame? Dėl reikalavimo įterpti mėšlą per 4 val. mums įrodinėjo, kad prarandame azotą, betgi nė vienas ūkininkas jo nelaiko savaitę, visada kaip galima greičiau užaria. Esame sąmoningi, be to, mus tiek įstaigų kontroliuoja, sankcijas taiko...“

Daugelis ūkių, turinčių iki 50 karvių, turi mėšlides, kurios atitinka Nitratų direktyvą. Bet parama tam buvo seniai, dalis ūkių nebesutalpina tiršto mėšlo mėšlidėse, todėl dalį laiko laukuose, kol ateina laikas tręšti.

„Laukuose saugome mėšlą atsakingai, juk kitu atveju sankcijos gresia. Jeigu tas įsakymas liks nepakeistas, ne tik mūsų kaime visi turės parduoti karves. Į mėšlides investuoti nedideliems ūkiams nėra šansų“, – teigė R. Vilimienė.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkės Renatos Vilimienės teigimu, jeigu mėšlą laukuose draudžiantis laikyti įsakymas nebus atšauktas, pieno sektorius bus sunaikintas

Jeigu tas sprendimas nebus pakeistas, norintiems toliau ūkininkauti gali tekti papildomai įsirengti mėšlides, o tai – šimtatūkstantinės investicijos. „Ginkūnų agrofirma“ prieš dvejus pasistatė 2 tūkst. t naują mėšlidę – kainavo apie 150 tūkst. Eur.

Pieno gamintojams kyla klausimas, ar dviejų ministerijų sprendimas neleisti laukuose laikyti tirštojo mėšlo pagrįstas moksliškai?

LSMU Veterinarijos akademijos mokslininkas dr. Vytautas Ribikauskas patvirtino, kad mokslo požiūris į mėšlo laikymą ir tvarkymą nepasikeitė – jeigu mėšlas laukuose laikomas tvarkingai, su apsauginiu sluoksniu, tai nedaro žalos gamtai arba ta žala minimali.  

„Tačiau bėda, matyt, tame, kad dalis ūkininkų nepasirūpina apsauginiu sluoksniu – tikrai ne kartą pats mačiau, kad nemaži mėšlo kiekiai laukuose laikomi bet kaip. Iš tiesų techniškai sunku teisingai padaryti apsauginį sluoksnį, kuris izoliuotų mėšlą nuo poveikio aplinkai, reikia krovimo technikos, kuri galėtų aukščiau krūvą krauti, nes kitu atveju krūvos kraunamos viena šalia kitos ir taip mėšlu padengiamas didelis plotas. Tikrų motyvų nežinau, galbūt ministerijos mato tokius faktus ir eina lengviausiu keliu – uždraus visiems laukuose laikyti, užuot baudę nesilaikančius reikalavimų, kas būtų teisingiausia“, – svarstė V. Ribikauskas. 

Su ministerijomis derėjosi metus, bet rezultato nepasiekė

Kai tik ministru tapo A. Palionis, LVPŪA valdyba buvo pas jį nuvykusi pasikalbėti ir viena iš pokalbio temų buvo ir apie mėšlą. Pasak R. Vilimienės, ministras pritarė visiems Asociacijos narių argumentams ir pažadėjo, kad kol jis bus ministras, toks įsakymas nepraeis. „Vis dėlto priešpaskutinę darbo dieną pasirašė tą įsakymą“, – piktinosi LVPŪA pirmininkė.

Ji pabrėžė, kad vidutiniai ir smulkūs ūkiai tikrai nėra prieš žaliąjį kursą: „Mes už, bet už logišką žaliąjį kursą. O šiuo atveju jokios logikos nematome. Vienas iš to įsakymo tikslų – kvapų kaime kontrolė. Tai šis įsakymas kaip tik atneša tuos kvapus į kaimą, nes mėšlo neleidžia išvežti iš gyvenvietės. Nes ir kaupą daryti šalia tvarto galima.“

Dėl mėšlo tvarkymo aprašo LVPŪA su Aplinkos ministerija kalbėjo gal metus laiko, o su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu nuo tada, kai tik jis pradėjo eiti pareigas.

„Pirminiame variante buvo netgi reikalavimas visur srutas įterpti – netgi į pievas. Kai pradėjome kalbėti, kad tai neįmanoma, Aplinkos ministerijoje mums pasakė pasiskaityti Europos reglamentą ir tada su jais šnekėtis. Ką gi, skaitėme. Ir radome, kad reglamentas leidžia išpurškimą, ne tik įterpimą. Tik tada jie sutiko įrašyti, kad srutas į pievas galima ir skleisti“, – pasakojo derybų su valdininkais peripetijas R. Vilimienė.

Beje, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 „Dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo“ sako, kad, taikant priemones, būtų visapusiškai atsižvelgiama į poveikį mažiems ir labai mažiems ūkiams. Pavyzdžiui, valstybės narės, atsižvelgdamos į taikomus mažinimo įsipareigojimus, prireikus gali, jei įmanoma, mažiems ir labai mažiems ūkiams tų priemonių netaikyti.

Dar vienas naujas reikalavimas, kuris įsigalios nuo 2024 m. – mėšlą ir srutas turi aparti per 4 val. – bus sunkiai įvykdomas. Tačiau iki jo įsigaliojimo yra laiko ir ūkininkai tikisi, kad jis bus peržiūrėtas.

Kodėl du ministrai baigiantis jų įgaliojimams suskubo pasirašyti įsakymą dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo? Asociacijų atstovai mano, kad tokie pakeitimai galimai atsiranda dėl kaime besikuriančių kaimo turizmo sodybų, naujakurių interesų. Bet kaimas turi kvapą. Ir kalbant apie poreikį naudoti mažiau mineralinių trąšų, būtinybę didinti dirvožemio humusingumą, mėšlas tam yra nepamainomas dalykas. 

Naujasis aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė gavęs ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio paklausimą, tačiau kol kas dar nespėjo įsigilinti į problemą. Tuo tarpu šios ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Raimonda Karnackaitė portalui manoūkis.lt atsiuntė elektroninį laišką, kad „įsakymo nauja redakcija buvo rengiama nuo 2019 m., įsakymas 3 kartus buvo oficialiai derintas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene. Jo peržiūros nei Aplinkos ministerija, nei Žemės ūkio ministerija neplanuoja.“

Vis dėlto ŽŪM portalą manoūkis.lt informavo, šie mėšlo tvarkymo klausimai bus aptarti artimiausiu metu.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas jus paskatintų ūkyje auginti daugiau gyvulių ir / ar paukščių?
Orai