Radviliškio r. Ūkininko Gyčio Narbuto ūkyje (Šeduvoje) vyko bearimių technologijų diena, į kurią susirinko žemdirbiai, žemės ūkio įmonių atstovai, mokslininkai, specialistai.

Gytis Narbutas jau daugiau kaip šešerius metus taiko bearimį žemės dirbimą 400 ha plote. Ūkininkas augina įvairias kultūras, daugiausia eksperimentuoja su mišinių kombinacijomis – nuo žieminių vikių su kviečiais, rugiais ar miežiais iki linų su kmynais, dobilais ir liucernomis.

Jo tikslas – išlaikyti gyvybingą ir derlingą dirvožemį, todėl nenaudoja insekticidų, fungicidų, beicų ar augimo reguliatorių, o herbicidus naudoja tik prieš sėją ar itin retais atvejais.

Nuolatiniai eksperimentai su augalų mišiniais leidžia didinti dirvos gyvybingumą, dirvožemis kasmet tampa gyvesnis ir geresnės struktūros (apie G. Narbuto ūkį galite paskaityti čia).

Vis dėlto, pereinant prie tiesioginės sėjos technologijų, kyla ir iššūkių. Didžiausias jų – užtikrinti kokybišką sėklos kontaktą su dirva, o tam reikalinga speciali technika. Vienos sėjamosios dažnai neužtenka: diskinė sėjamoji neužtikrina pakankamo sėklos įterpimo dėl augalinių liekanų, o noraginė, nors sėja „švariai“, išverčia akmenis ir kemšasi galiniai padargai esant dideliam augalinių liekanų kiekiui.

G. Narbuto nuomone, jei nėra galimybės turėti abiejų sėjamųjų, prioritetą verta skirti juostinio dirbimo sėjamajai. Be to, tobulinant bearimių technologijų veiksmingumą vertingu padargu jis laiko skersuotų diskų (CrossCutter) akėčias, kurios sujudina tik dirvos paviršių (3–5 cm) ir susmulkina paviršiuje augalines liekanas – šitaip pagerinama tiesioginės sėjos kokybė.

Tokia hibridinė technologija – derinanti labai seklų dirvos paviršiaus įdirbimą ir sėją nejudinant dirvos – leidžia prisitaikyti prie skirtingų sąlygų bei mažinti šliužų plitimą, kuri šiemet yra itin didelė problema.

Gerėjanti dirvožemio sveikata

VDU Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentė dr. Jūratė Aleinikovienė pabrėžė, kad bearimis ūkininkavimas padeda išsaugoti natūralią dirvožemio struktūrą.

Tradicinis žemės dirbimas keičia jos agregaciją – apverčia, supurena ir sulygina dirvą, taip pažeisdamas natūralius dirvožemio procesus. Tuo tarpu minimalus ar bearimis dirbimas išsaugo fizikinių dalelių agregatus, didina organinės medžiagos įvairovę ir skatina biologinės įvairovės gyvybingumą dirvožemyje.

Tokiuose dirvožemiuose gausėja sliekų, didesnė mikroorganizmų, ypač grybų, įvairovė – jie ne tik skaido organiką, bet ir formuoja mikorizinius ryšius, svarbius augalų mitybai.

J. Aleinikovienė atkreipė dėmesį, kad labai seklus žemės dirbimas skatina hifų – grybienos siūlų – formavimąsi, o tai stiprina maisto medžiagų ciklus dirvožemyje. Ypač suaktyvėja fosforo ir geležies apykaita, o tai gerina augalų aprūpinimą maistinėmis medžiagomis bei ilgainiui didina dirvožemio derlingumą. Taip palaikomas tvarus dirvožemio gyvybingumas, kuris yra vienas iš svarbių ilgalaikės dirvožemio sveikatos rodiklių.

Kova su šliužais

Kalbėdama apie šliužų plitimą, dr. J. Aleinikovienė pabrėžė, kad jų gausėjimui didžiausią įtaką daro ne bearimis ūkininkavimas, o meteorologinės sąlygos – pavasario kritulių kiekis ir temperatūra.

Tyrimai rodo, kad šliužų populiacijų gausą net 55 proc. lemia balandžio–gegužės didelis kritulių kiekis ir dirvožemio temperatūra. Šliužai sparčiausiai vystosi, kai 2 cm dirvos gylyje šiluma siekia 18 °C.

Nors šliužams naikinti dažnai naudojamos moliuskocidinės granulės, tačiau jose esantis metaldehidas kelia ekologinių rizikų – šis junginys toksiškas ir kitiems organizmams, įskaitant sliekus, ir gali patekti į orą, dirvožemį ir vandenį.

Mokslininkė ragina rinktis ekologiškesnius metodus – natūralius priešus, tokius kaip žygiai (vabalai, mintantys šliužais), vorai šienpjoviai, kurie minta šliužų kiaušinėliais ir kt.

Siekiant išsaugoti šių rūšių populiacijas svarbu tinkamai fragmentuoti laukus, kad jie nevirstų dideliais monokultūriniais laukais. Šliužus galima atbaidyti taikant ir kitas priemones, pvz., medžio pelenus, kavos tirščius, grybų ar augalų ekstraktus, kurie trikdo šliužų mitybą ir sustabdo judėjimą.

Finansavimo galimybės ūkininkams

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, nuo tiesioginių ir juostinių sėjamųjų finansavimo pradžios pateiktos 468 paraiškos ir numatyta skirti 29,1 mln. eurų.

Gruodžio pradžioje planuojama skelbti papildomą kvietimą teikti paraiškas dėl bearimių sėjamųjų įvertinus lėšų likutį, kuris susidarė daliai pareiškėjų neįgyvendinus sumanymo įsigyti tiesiogines sėjamąsias.

Bearimių technologijų diena surengta vykdant „LIFE IP EnerLIT“ projektą.