Akademija (Kėdainių r.) Sunkėjanti žemės ūkio technika, dirvos poringumas ir praktinė patirtis – tai Lietuvos žemdirbiams kalbėdamas apie dirvožemį akcentavo iš Prancūzijos atvykęs ūkininkas Vincent‘as Tomis.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) surengtame seminare iš Šiaurės Prancūzijos atvykęs lektorius Vincent Tomis, dirbęs su Agro-Transfert projektais, aptarė dirvožemio struktūrą ir priemones, kurios gerina dirvos derlingumą.

Pasak ūkininko, jo tikslas ne tik užauginti derlių, bet ir sukurti sistemą, kuri būtų atspari ekonominiams ir klimato svyravimams.

Seminare ne kartą pabrėžta, kad žemės ūkio technika tobulėja, tampa vis geresne, tačiau taip pat – ji gerokai sunkesnė. „Kai kurie kasimo kombainai gali sverti iki 75 tonų, o vienai ašiai tenkanti apkrova dažnai viršija 20 tonų“, – sakė lektorius Vincent Tomis.

Pranešėjo teigimu, problema yra ne paviršinis, bet giluminis suslėgimas. Daug pravažiavimų suslegia paviršių, tačiau viena didelė apkrova gali suformuoti tankų sluoksnį daug giliau. Tad, anot V. Tomio, geriau daugiau pravažiavimų su mažesne apkrova nei vienas su didesne.

Ūkininkas pristatė bandymus, kuriuose buvo lyginamos skirtingos apkrovos – nuo 10 iki 25 tonų vienai ašiai. Esant 21 proc. dirvos drėgmei, nustatyta, kad nuo 17 tonų apkrovos pradeda formuotis giluminis suslėgimas.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos surengtame seminare Vincent Tomis pristatė atliktus stebėjimus

Daug dėmesio skirta ne tik technikos svoriui, bet ir jos judėjimui lauke. V. Tomis akcentavo vieną efektyviausių priemonių mažinti suslėgimą – CTF (angl. Controlled Traffic Farming) sistemą, kai technika važiuoja tomis pačiomis GPS valdomomis vėžėmis.

„Nors ir netaikant tokios technologijos, labai svarbu bereikalingai nevažinėti po visą lauką“, – pabrėžė lektorius.

Viena iš seminaro dalių buvo skirta aptarti dirvos poringumą. Ūkininkas aiškino, kad dirvoje galima išskirti kelis poringumo tipus: dirbtinį, fizinį, natūralų. V. Tomis atliko bandymus po kukurūzų derliaus nuėmimo, buvo lyginamos vietos tarp ratų ir po jais. Paaiškėjo, kad nuo žemės dirbimo labiausiai susislegia dirva, kurioje vyrauja dirbtinis poringumas.

Prancūzijos ūkininkas atkreipė dėmesį į humuso ir organinės medžiagos svarbą. Pranešėjas aptarė bandymus, kuriuose skirtingo humusingumo dirvų grumsteliai, turintys 13 proc. molio, buvo įmerkiami į vandenį. Pasak jo, po 15 valandų humusingos dirvos išlaikė grumstėtą struktūrą, o kitos – subyrėjo į mažas daleles.

Praktinėje dalyje lektorius iš Prancūzijos vertino dirvos struktūrą, analizavo šaknų vystymąsi

Seminare kalbėta ir apie tarpinių pasėlių naudą. „Tai yra pagrindinis būdas pagerinti dirvos derlingumą“, – teigė lektorius. Savo ūkyje tarpinių pasėlių sėklas ūkininkas išbarsto prieš kūlimą.

„Svarbu anksti pasėti tarpinius pasėlius, kad jų biomasė būtų kuo didesnė“, – pridūrė V. Tomis.

Prancūzijos lektorius išskyrė priemones, gerinančias dirvos derlingumą: organinės medžiagos išlaikymą dirvoje, suslėgimo prevenciją ir biologinį dirvos atstatymą.

Praktinėje renginio dalyje ūkininkai vyko į laukus stebėti ir įvertinti, kokie darbai buvo atlikti dirvoje ir kokie matomi to rezultatai.

Vincent'as Tomis kartu su ūkininkais vertino konkretaus lauko dirvožemį

Aplankytame lauke buvo vertinama dirvos tekstūra, atkreiptas dėmesys į molio, dulkių ir smėlio kiekį. Pasak V. Tomio, stebėtoje dirvos dalyje smėlio buvo nedaug, o molio – ne daugiau nei 20 proc., tačiau jautėsi priemolis.

Kitame lauke lektorius pademonstravo praktinį dirvos vertinimo būdą kastuvu. V. Tomio teigimu, dirvą reikia kasti skersai sėjos kryptimi – taip geriau matyti sluoksniai, šaknų vystymasis ir technikos paliktas suslėgimas.