Akademija (Kauno r.). Kaip dirba skirtingų gamintojų, skirtingo darbinio pločio, konstrukcijos ir galimybių skutikliai tomis pačiomis sąlygomis, galėjo pamatyti visi norintieji, atvykę penktadienį į parodą „Gyvulininkystė 2025“. Skutiklių darbą vertino ir mokslininkai.

VDU Mokomojo ūkio lauke skutimo galimybes demonstravo dviejų bendrovių pristatomi skutikliai. Bendrovė „Rovaltra“ demonstravo prancūzų gamintojos „Grégoire Besson“ 5 m darbinio pločio diskinio Normandie Plus T60 ir 4,85 m noraginio skutiklio Crossland darbą, „Agrokoncerno technika“ – diskinio 10,4 m darbinio pločio čekų gamintojos „Bednar“ Swifterdisc XE 104000 Profi galimybes.

Mašinų darbą stebėjo ir vertino inžinierių ir agronomų mokslininkų komandos. Vienai vadovavo prof. dr. Egidijus Šarauskis, kitai – prof. dr. Kęstutis Romaneckas, jo komanda atliko greituosius dirvožemio tyrimus.

Jie vertino tokius parametrus, kaip dirbimo gylis ir jo tolygumo išlaikymas, gūbriuotumas, frakcijų dydis ir kiekis, piktžolių pakirtimas ir augalų liekanų sutvarkymas.

Paruošė dirvą sėjai

Pirmasis lauką skuto Grégoire Besson Normandie Plus T60 skutiklis, sudarytas iš dviejų eilių karpytų diskų, kurių skersmuo 56 cm, storis – 5 mm. Pasak „Rovaltra“ atstovo Justo Žalio, ši mašina gali dirbti nuo 3 iki 12 cm gyliu, o gylis hidrauliškai valdomas iš kabinos. Įrengtos guminės diskų apsaugos, o pats diskas, sutikęs kliūtį gali atsilenkti net 18 cm. Ant padargo sumontuotas dvigubas, vadinamasis „žemė-žemė“, U profilio volas, kurio skersmuo 60 cm.

Prof. dr. Egidijus Šarauskis pabrėžė, kad žemės dirbimas – viena svarbiausių technologinių operacijų, nuo kurios priklauso kitų operacijų, tokių kaip sėja, pasėlių priežiūra, kokybės užtikrinimas, o visi trys renginyje pristatyti skutikliai labai skirtingi.

„Mašinos tobulėja, jos yra labai įvairių konstrukcijų. Tačiau svarbiausia ne tiek technika, kiek žmogus, kaip jis sugeba susireguliuoti mašiną, išlaikyti technologinius parametrus – visa tai lemia gerą kokybinį rezultatą“, – pastebėjo mokslininkas, atkreipdamas dėmesį ir į skirtingų diskų skirtingą paskirtį.

Pasak jo, atlikti tyrimai rodo, kaip nuo disko formos ir jo išpjovos priklauso augalų liekanų perpjovimas ir dirbimo gylis. Pavyzdžiui, gilių išpjovų diskai netinka sekliam dirbimui, mažų – sekliam dirbimui gerai, bet gilesniam visai netinka. Be to, labai svarbu pasirinkti ir tinkamą atakos kampą, kuris turi įtakos, kiek aštriai bus galima pjauti ir versti dirvą.

Pristatydamas greitojo tyrimo rezultatus prof. dr. Kęstutis Romaneckas pirmiausia atkreipė dėmesį į piktžolių pakirtimą arba išvertimą, kurį įvardino šimtaprocentiniu.

Diskinis 5 m darbinio pločio Normandie Plus T60 skutiklis dirbo nuo 3,5 iki 4,5 cm gyliu

„Taip suskutus ir pasėjus net ekologiniame ūkyje piktžolėtumas būtų menkas. Neblogai šis padargas susitvarkė ir su augalinėmis liekanomis, nes paviršiuje liko tik apie 12 proc., o skutant paprastai būna iki 35 proc. Tai tikrai kokybiškas dirbimas, kuris tinka sėjai“, – konstatavo K. Romaneckas.

Jo teigimu, neblogi ir kiti rodikliai: skersai važiavimo krypčiai matuotas gūbriuotumas buvo nuo 45 iki 70 mm. Vadinasi, skirtumas siekė apie 3 cm, o net ruošiant sėklų guoliavietę iki 40 mm paklaida yra gerai.

Agronominiu požiūriu svarbiausia yra frakcija tarp 5 ir 2 mm. Dirvą skutant su Grégoire Besson Normandie skutikliu ji sudarė apie 50 proc. Tyrėjo teigimu, tai labai geras rodiklis. Nedaug tik 1 cm kito ir dirbimo gylis – nuo 3,5 iki 4,5 cm.

Pagrindinio dirbimo mašina

Antrasis dirvą skutęs padargas – 4,85 m darbinio pločio tandeminės važiuoklės noraginis skutiklis Grégoire Besson Crossland. Jis gali dirbti nuo 5 iki 30 cm gyliu. Pasak J. Žalio, kadangi noragai sukomplektuoti su vadinamosiomis kregždutėmis, mašina turėtų dirbti apie 15 cm. Mašinoje įrengtas spyruoklinė noragų apsauga, sumontuoti tris kartus verčiami 8 cm pločio kaltai.

Galinė padargo sekcija – viengubas volas „žemė-žemė“,  taip pat yra lyginimo lopetėlės. „Baigiant lauką ir likus siauram ruožui, skutiklį galima sulankstyti ir dirbti ne visu, o 3 m pločiu. Be to, galima sumontuoti smulkių sėklų sėkladėžę rapsų sėjai“, – trumpai padargą pristatė „Rovaltra“ atstovas.

„Tai visiškai kitoks padargas nei pirmasis. Jei po pirmojo galima sėti, tai šitas daugiau atlieka pagrindinį žemės dirbimą ir taip išdirbtą lauką galima būtų palikti žiemoti“, – pristatydamas rezultatus konstatavo K. Romaneckas.

Pasak jo, nors padargas turi gana nedaug darbinių dalių, tačiau piktžoles pakirto neblogai – apie 80 proc., o jei būtų važiuota įstrižai, šis rodiklis būtų daug geresnis.

Dirva įdirbta giliai – vienoje zonoje 13–17 cm, kitoje, kur labiau įsibėgėjo – 19–22 cm gyliu ir taip savo užduotį, kaip pagrindinio dirbimo mašinos, mokslininko teigimu, atliko gerai.

Šiaudų padengimas siekė apie 27 proc., o frakcijos įdirbtame paviršiuje buvo panašios, kaip ir dirbant diskine mašina. Nors pirmu atveju buvo daugiau smulkžemio, dirbant su noraginiu – daugiau didesnės kaip 10 mm frakcijos.

Noraginis skutiklisGrégoire Besson Crossland gali dirbti nuo 5 iki 30 cm gyliu

„Paliekant tokį skutimą žiemai grubesnis įdirbimas yra tam tikras pranašumas, nes per žiemą toks dirvožemis mažiau suslūgtų ir mažiau jį paveiktų erozija“, – sakė tyrėjas, pridurdamas, kad noraginiu skutikliu įdirbtoje dirvoje smulkžemio buvo tik 10 proc. mažiau (apie 40 proc.) nei įdirbtoje diskiniu. Gūbriuotumas vyravo tarp 15 ir 26 mm.

E. Šarauskis priminė, kad vertinant padargą, svarbu ir inžineriniai dalykai: kokios yra traukos jėgos, degalų sąnaudos, aplinkosauginiai parametrai. Atlikta daug tyrimų, kaip priklausomai nuo žemės dirbimo gylio, tekstūros gaunami labai skirtingi traukos jėgos, degalų sąnaudų ir aplinkosauginiai parametrus. „Labai svarbu, kad žemdirbiai galėtų atpiginti sąnaudas ir per žemės dirbimą“, – sakė profesorius.

Išmanus dirbimas kintamu gyliu

Trečiasis demonstruotas padargas – 10,4 m darbinio pločio Čekijos gamintojos „Bednar“ diskinis skutiklis Swifterdisc XE 104000 Profi. Priekyje skutiklis turi dvigubus pilnai besisukančius atraminius ratus, yra aprūpintas 56 cm skersmens diskais, kurie išdėstyti X forma, todėl dirbdamas tieks sunkesnėse, tiek kalvotuose laukuose jis nedreifuoja į šonus, o seka paskui traktoriaus vėžes. Padargas sukomplektuotas su populiariausiu Lietuvoje „žemė-žemė“ dvigubu U profilio volu. Tarp sekcijų dideli atstumai, todėl dirbdamas laukuose, kur daug augalinės masės, neužsikemša.

Pasak „Agrokoncerno technikos“ atstovo Skirmanto Diliauto, vienas iš pagrindinių šios mašinos privalumų – išmanumas. „Tai išmanus diskinis skutiklis, kuris gali dirbti pagal kintamo gylio žemėlapį“, – pabrėžė atstovas.

Į išmanumo arba tikslumo temą dėmesį atkreipė ir E. Šarauskis. Pasak jo, nors žemės dirbimas svarbiausia ir brangiausia technologinė operacija, tačiau tiksliąsias technologijas ir dirbimą kintamu gyliu nebuvo lengva pritaikyti, nes nėra lengva nustatyti, kur ir kiek reikia dirbti.

„Apskritai žemę reikia dirbti tik tada, kai norima išspręsti tam tikras problemas ir joms spręsti reikia pasirinkti atitinkamus gylius. Dirbimas kintamu gyliu turi gana daug privalumų – ekonominių, aplinkosauginių, be to, taupomas darbo laikas, traktoriaus ir padargo darbinės dalys, mažinamas jų nusidėvėjimas“, – dirbimo kintamu gyliu privalumus vardijo E. Šarauskis.

Diskinis Bednar Swifterdisc XE 104000 Profi skutiklis išsiskyrė ne tik didžiausiu darbiniu pločiu, bet ir galimybe dirbti kintamu gyliu

Kaip vieną iš svarbiausių metodų, sprendžiant dirvožemio sutankėjimo problemas ir nustatant, kokiu gyliu reikia kur dirbti, jis rekomendavo pasitelkti elektrinį dirvožemio laidumą, rodantį lauko kintamumą ir susietą su dirvožemio granuliometrine sudėtimi.

Vertindamas Bednar skutiklio darbą K. Romaneckas išskyrė idealų piktžolių pakirtimą, tarp 20 ir 30 cm kintantį gūbriuotumą, matuotą dviejose zonose.

Pasak jo, grumstų sutrupinimo frakcijos atitiko tai, ko reikalaujama iš skutiklių:  smulkžemis sudarė apie 40–45 proc., bet buvo ir stambesnės frakcijos, o tai nėra blogai, nes 10 ir 20 mm frakcija galėtų sudaryti apie 30 proc. (mokslininkai matavo tik didesnę už 10 mm frakciją – ji su Bednar skutikliu dirbtoje dirvoje sudarė 60 proc.).

„Toks dirbimas tinka ir ilgesniam laikui palikti, o sumažinus dirbimo gylį būtų galima pritaikyti ir sėjai“, – pastebėjo mokslininkas, pridurdamas, kad ir likusių šiaudų kiekis, kuris vidutiniškai sudarė apie 32 proc., atitinka neariminėms technologijoms keliamus reikalavimus.

Skutiklio išmanumui pademonstruoti buvo pasirinkta dirbti trimis skirtingais gyliais – 4, 6 ir 8 cm. Mokslininkai įvertino, kad paklaida siekė apie 2 cm. K. Romanecko teigimu, įvertinus lauko topografiją, nes jis nėra lygus, taip pat važiavimą ta pačia kryptimi, kaip ir derlius buvo nuimtas, tai visai neblogai.

Jo nuomone, didesnis gylio tikslumas būtų pasiektas, jei daugiau laiko  būtų skirta padargui reguliuoti ir atsižvelgta į žemėlapį, o rezultatai būtų patikimesni dirbant didesnio netolygumo laukuose, pvz., Rokiškyje, kur viename lauke galima rasti ir durpžemio, ir molio.

„Visi padargai puikiai atliko savo funkcijas, pagal tai, kokie jie yra ir kam sukurti. Yra tam tikras uždavinys, ką reikia su padargu padaryti – ar išlyginti, ar įterpti, ar pakirsti, ar paruošti sėjai, ar atlikti pagrindinį dirbimą užtikrinant, kad žiemą neišsiplautų tekstūra ir grumstai liktų. Mano manymu, jei toks vaizdas būtų visoje Lietuvoje be plūgo, gyventume puikiai“, – skutiklių darbą apibendrino prof. K. Romaneckas.