Pieno sektoriui rašomas juodas scenarijus
2019-09-12

Kupiškis. Net ir stipriausiems Lietuvos pieno sektoriaus dalyviams dangus virš fermų jau kelis metus atrodo stipriai aptemęs ir pragiedrulių kol kas nematyti.

Senokai jau niekas nekviečia pažiūrėti atsinaujinančių ir blizgančių karvių fermų, nes prasideda nauja tendencija – pažintis su tais, kurie baigė pienininkystės verslą. Gerai, kad tie ūkininkai dar patys taip nusprendė, o ne laukė, kol bankrutuos.

Taip su pienininkystės sektoriaus patiriamais sunkumais Lietuvos pieno gamintojų tarybos išplėstiniame tarybos posėdyje buvo supažindintas naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis – jam parodyti keli Kupiškio r. šeimos ūkiai, pasitraukę iš pienininkystės. Nuomonę dėl pieno sektoriaus susitikime su ministru išsakė ir patyrę agrarininkai, žemės ūkio bendrovių vadovai. Regis, ir jie jau nebemato prošvaisčių, tai iš kur optimizmo semtis mažesniems ūkiams?

Dojus agro 19 09 10

Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas ir ūkininkas Tomas Raudonius tiesiai šviesiai pasakė, kad „visas pieno sektorius atsidūręs ant konkurencingumo slenksčio ir turime visi bendrai labai stengtis, kad jis išliktų.“

Žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui nuomonę dėl pieno sektoriaus išsakė ūkininkai, patyrę agrarininkai, žemės ūkio bendrovių vadovai

Mažėjanti pieno gamyba, pasak jo, reiškia, kad patys pieno gamintojai bendrai silpnėja, silpnėja ir Lietuvos galia tarptautinėje rinkoje. „Mums reikalingas mastas. Tai yra vienas iš esminių dalykų, kuris leidžia konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Pradėjus trauktis smulkiems ūkiams, stambėjant dideliems, didėjant produktyvumui, gamybai, daugelis galvojo, kad didieji kompensuos reikiamą žaliavos kiekį. Tačiau neapleidžia jausmas, kad ateina laikas, kai taip nebus ir mes susidursime su vis gilesne problema, - niūrias įžvalgas dėstė T. Raudonius. - Pieno sektorius Lietuvoje sukuria 800 mln. Eur BVP. Jeigu prarasime 10 proc., reiškia, prarasime 80 mln.“

„Pienas LT“ valdybos pirmininkas ir ūkininkas Tomas Raudonius sakė, kad visi sektoriaus dalyviai turi bendrai labai stengtis, kad pienininkystė išliktų

Jis atkreipė dėmesį ir dar vieną didelę grėsmę, kuriai, jo manymu, Lietuvoje neskiriamas reikiamas dėmesys. Tai – „Brexitas“. Lenkija, pasak jo, tam jau rengiasi. Mūsų kaimynai į Didžiąją Britaniją eksportuoja daug produkcijos, o jeigu nebegalės to daryti dėl muitų, reiškia, turės tuos produktus parduoti kažkur. Neabejotinai dalis tos produkcijos atvažiuos į Lietuvą ir, T. Raudoniaus teigimu, paspaus mūsų perdirbėjus, šie – eilinį kartą pieno gamintojus.

„Čia yra didelis rizikos faktorius. Todėl turime galvoti apie savo konkurencingumą. Visi turime mąstyti, kaip išgauti 3-5 centais didesnę pieno kainą, kokia gaunama Vakaruose. Tie 3 centai gali būti esminis veiksnys sprendžiant, ar gaminti pieną, ar trauktis iš gamybos“, - kalbėjo „Pienas LT“ vadovas. Jis pridūrė, kad ateityje gali kilti ir nemažai problemų, bandant pereiti iš pienininkystės į kitą sektorių. Anksčiau ūkininkai iš pieno sektoriaus be didesnių sunkumų pereidavo į augalininkystę ar mėsinę gyvulininkystę, tačiau dabar ir šie sektoriai susiduria su sunkumais.

Kubilių ŽŪB vadovas Alvydas Miliūnas pareiškė, kad netiki ministro geru noru susitarti su prekybininkais ir perdirbėjais. „Prekybininkams mes esame žemas lygis. Tik mes patys, pieno gamintojai, galime išspręsti visus reikalus, - griežtai pasisakė A. Miliūnas. - O būdai gali būti įvairūs. Jeigu perdirbėjai šiandien nenori su mumis kalbėtis, galbūt reikia ieškoti būdų mums juos spustelti. Būdų yra įvairių, nors aš nesu už kraštutines priemones. Tik labai trūksta žemdirbių vienybės, kad pasirinkus kokią nors poveikio priemonę ją visi ir vykdytų.“

Kubilių ŽŪB vadovas Alvydas Miliūnas užsiminė, kad reikia ieškoti būdų, kaip paspausti perdirbėjus

Pirmiausia A. Miliūnas siūlo sumažinti perdirbėjams tiekiamo pieno kiekį 10 proc. Jeigu tai nesuveiks – dar 10 proc. Pieno kainai pakilus 10 proc., ūkių biudžetų skylės būtų užlopytos.

Prienų r. Ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius, taip pat jau pardavęs savo karves, irgi akcentavo žemdirbių vienybę: „Mes patys kalti – perdirbėjai mato mūsų neįgalumą, vienybės stoką, jie verslininkai ir išnaudoja tokias sąlygas. Turime žaliavą, bet nemokame jos valdyti.“

Jo teigimu, būtų gerai, jeigu siūlomos politinės priemonės suveiktų. Bet pieno gamintojai, M. Butkevičiaus įsitikinimu, turi galvoti, kaip nukreipti savo pieną į „Pienas LT“ kooperatyvą, nes tik taip galima priversti perdirbėjus kalbėtis.

„Ginkūnų agrofirmos“ vadovas, LŽŪBA viceprezidentas Arūnas Grubliauskas taip pat įsitikinęs, kad kelias, kuriuo reikia eiti ūkininkams – tai tiekti jį ūkininkų kooperatyvui „Pienas LT“, kad patys valdytų savo pieną. „Ginkūnų agrofirma“ yra šio kooperatyvo narė nuo pat jo įsikūrimo. „Baisu matyti, kai 50-mečių karta, kūrusi pieno ūkius nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, dabar turi išparduoti karves, nes kito kelio nemato. Bet ir mes, stambus ūkis, esame apsisprendimo kelyje. Turime investuoti  į pieno sektorių 3-4 mln. Eur. Kas gali ryžtis tam? Kaip gali atrodyti verslo planas?“ – traukė pečiais A. Grubliauskas.  Ir pridūrė, kad iš pienininkystės traukiasi tikrai ne tik maži ūkiai – žinomas Šiaulių r. ūkininkas Vitoldas Norkus, laikęs beveik 300 karvių, užpernai gavęs produktyviausio rajono ūkio apdovanojimą, pernai piendaves pardavė. Portalas www.manoukis.lt rašė, kad karvių atsisakė ir Kretingalės bei Gražiškių žemės ūkio bendrovės.

„Ginkūnų agrofirmos“ vadovas, LŽŪBA viceprezidentas Arūnas Grubliauskas įsitikinęs, kad vienintelis kelias – patiems valdyti savo pieną

Visi pieno gamintojai ieško atsakymo, kodėl leidžiama nykti pieno sektoriui, kuris kuria didžiausią pridėtinę vertę, kuris kuria darbo vietas, kuris palaiko gyvybę kaime. T. Raudonius, be kita ko, teigė, kad 1 euro centas pieno kainoje sudaro 15 mln. Eur pajamų pieno gamintojams per visą Lietuvą. „Jeigu atrastume bent 3 centus, kuriuos mokėtų daugiau už žaliavinio pieno litrą, tai būtų 45 mln. Eur pieno sektoriuje – daugiau negu visa nacionalinė parama šiam sektoriui. Dėl to reikia imtis veiksmų, kad būtų išsaugotas pieno sektorius“, - bandė įtikinti ministrą A. Palionį „Pienas LT“ vadovas.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis tuščių pažadų pienininkams nedalijo, bet ieškos būdų padėti šiam sektoriui

Žemės ūkio ministras A. Palionis atidžiai klausė patyrusių agrarininkų. Neabejotinai jis norėtų padėti pieno sektoriui. Tačiau ar jam užteks laiko ir, svarbiausia, politinės galios paveikti negerus pieno sektoriuje vykstančius procesus, tiki nedaugelis. Pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų varžytuvėse lyderiai ir autsaideriai aiškūs ir nesikeičia daugybę metų. Ir kol kas nėra jokio pagrindo manyti, kad galios centras galėtų pasikeisti.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(21)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • Buvusi ūkininkė

    Melžiau 27 m virš 60 karvių.pardavoau,gaunu pensiją ir žiūriu serialus.o kodėl agituojama tik Pienas Lt.netikėkit išeisit i Pienas Lt nieko geresnio negausit.

  • Ro

    Reikia nupirkt pieno perdirbimo imones ir valdymą palikti zemdirbiams.Ateity pieno bus trukumas ir turėtų pieno kaina kilti.

  • Ss

    Ritule didesni nei vidutiniai ukiai Lieuvoje gauna didesne nei ES vidurkio kaina.

  • RITA

    Cia visi mini pasaulines pieno kainos,bet KODEL LIETUVIJE jos ne pasaulines, kurioje salyje moka 10-15 centai,as negirdejau.

  • Ukininkas

    Nera ka tusciazodziauti...... Kur pieno sektoriaus problemos? Pagrindine problema - NEPASTOVUMAS. Kurioj vietoj ir kam? Pirma - ukininkui - nepastovi pieno supirkimo kaina, nepastovios islaidos (didejancia progresija). Antra - perdirbejui - nepastovus pieno tiekimas gamybai. Aisku daugelis, po tokiu zozdiu, dabar jau siekiate ranka i pusplyte kad paleisti i mano puse. Taciau neskubekime - paziurekime viena karta is salies kaip atrodo musu pieno sektorius. O sektorius yra toks - keli pieno perdirbejai, kurie gamina tikrai geros kokybes pieno produktus, juos eksportuoja (nes visko nesugebam suesti), keli labai stambus pieno gamintojai, stambus pieno kooperatyvas (kodel tik jis – nes Lietuviskas pienas, ne kooperatyvas, o greiciau asociacija), keli smulkus kooperatyvai, keli tukstanciai vidutiniu pieno ukiu ir spiecius nedideliu ukiu. Tai va sektorius susideda is supirkeju, ir pardaveju. Pardavejai (mazi kooperatyvai, vienas stambus kooperatyvas ir keli simtai vidutiniu ukiu) yra ir supirkejai. Blin, kaip cia taip – o taip, jie superka is kitu piena, surenka i viena vieta ir perparduoda. Pieno sektoriaus dalyviai – perdirbejai – uzdirba pinigus parduodami savo produkcija. Dali pinigu isideda sau kaip dividentus, dali – padengia gamybos kastus (darbuotojai, gamyklu islaikymas ir atnaujinimas, Elektra ir t.t.) ir lieka dalis kuri skirta ZALIAVAI nupirkti. Ta pinigu kruva is esmes kintanti, t.y. kiek lieka nuo gamybos ir ju godumo (pelno sau savokos). Taciau ta pinigu suma nera paskirstoma tolygiai superkama pieno litrui, nes atsiranda supirkejai, kurie (tame tarpe kuriuos minejau ir perdirbejai) irgi nori uzdirbti, t.y. ukininkui jau lieka dar maziau, nes ir pas anuos yra godumas (pelno savoka). Tai gi lieka pinigeliai, kuriuos lengvai isdalinam vienam pieno litrui ir padauginam atskirai kiekvieno pristatytam kiekiui. Bet taip nera, nes Lietuvoje nuo nepriklausomybes atstatymo susiformavo "verksniu-ismuseju” kasta. Kodel verksniu-ismuseju – susirenka tarkim keli didesni gamintojai (bendroves ir ukininkai), ikuria asociacijos pagrindu dirbanti neva kazkoki darini, ir sako – jei jus mums neduodite 10 cnt daugiau nei eliniam, mes jums pieno neparduosim. Tada issigimsta tarsi “ismusimo” formos tvarka ir daug kas ismoksta perdirbeja “gasdinti” – duokit daugiau arba neparduosim. Ir taip bemaz 20 metu. Perdirbejas nera durnas individas (turi marketinga, gamyba, direktoriukus, juristus ir t.t.) ir galvoja kaip man stabiliai gaminti, kad patenkinti uzsakovo (ne maximos pencynyku, o tarkim italo, vokiecio ar kokio amerikiecio) uzsakyma, nes jei uzsakymo nepatenkins ar nebus pastovumo – nebus tolimesniu kontraktu. Todel ir sugalvoja kartu su "ismusejais" (godumas uzvaldes ant tiek kad is savu pinigu dengti “ismuseju” pageidavimu nera noro) – mokesime pagal kieki pristatoma, nu da i kokybe (bet cia nedaug). Tada atsiranda grupes pristatomo pieno ir t.t. Kazkaip lyg ir viskas gerai – visi kuri tai laika patenkinti (iki pirmos krizes). O kodel nebus patenkinti – didieji issimuse didesne kaina trina rankom, o vidutiniai dziaugiasi kad jiems nemazina, o maziukai is kuriu paeme pinigus – ai galvoja pencijas padidino kazkaip karvute islaikysiu. Bet tie maziukai per 20 metu ismire, arba nusipirko daugiau karviu ir tapo vidutiniais, nes pieno sektorius prioritetas - imkit pinigu gamybai plesti. Ir taip po zingsneli priejome iki to, kad nera is ko atimti, kad kazkam prideti – perdirbejas savo godumo vaisiais nesidalins (pelnu), nes akcynykai neleidzia. Todel ir gaunasi kad susirinke didieji verkia naujam ministrui ant peties - nera is ko atimti, kad prideti prie kainos. Sakysite dabar taip – perdirbejai turi is ko moketi, nes is lenkuciu ar estuku atsiveza pienuko, uz kuri sumoka brangiau. Taip - jie sumoka ten brangiau, bet jiems tas pienas PIGESNIS. Kaip cia yr? O taip ir yr – nuvaziavai prisileidai backela 25 kubus ir is paleto namolio, o cia punktus islaikyk, o ten supirkejos, kokybe, somatai, vanduo, veterinarijos tarnyba ant galvos….. kosmaras. Plius dar ir tie “ismusejai” – neduosim arba kelk kaina…. Galvos skausmas – jokio PASTOVUMO. Todel geriau pilna backela namo uz truputi didesne kaina, nei visas tas lietuvisko pieno sektoriau kosmaras. Ir kas toliau – net nezinau iki kokio debeilizmo priejo sektorius, kad toliau tik bus blogiau. O ukininkai – ka ukininkai – vidutiniai kurie ir buvo visada stabilus ir lojalus tiekejai – jie pavargo, o pavargo del amziaus, vaikai to vargo nenori…? Bet pavargo nuo "savu" melo – pastoviai ejo kazkas ir burbejo – mazai moka, reikia daugiau, varom i mitingus, suvaziavimus, rasom rezoliucijas, jeigu ka pilsim srutas…… blin bloga net… ir sugadino santykius su perdirbejais, nors paziurejus atgal – nebuvo taip ir blogai, o butu dar buves ir STABILUMAS, nebutu kainos sokinejimu, viskas butu buve gerai. Bet yra kaip yra, belieka trekti tas karves ir eiti javu seti – nors toli nenueisi – pajamas bus netokios. Moralas toks – per dvidesimt metu – laikrasciuose tie patys veidai- tas pats verksmas. Sakysit jie iskovojo kainas – ne –jie issimuse sau kainas, o kitiems tik LENTELE su kiekiais. Nenoriu nieko izeisti, taciau sitoj vietoj reikia labai paprastai paziureti i problema – arba metat piena arba nusisluostot asaras ir einat karviu milzt. Realiai susitaikot su perdirbeju (taciau ne su supirkeju – perekupai, kooperatyviuksciai, ir kiti ramybes drumstejai) – sutariat metine kaina ir dirbat, toliau kiti metai kita kaina. Ir tikrai nebutinai didesne – nes taip gyvenam pagal pasaulines kainas, ne musu perdirbejai jas diktuoja. O perdirbejams vienas palinkejimas – reikia po truputi mazinti goduma (pelno lygi) ir pamatysit pieno gamintojai sugrys.

  • Aleksas@gmail.com

    Mielieji ūkininkai, Manau, kad dabar vėlu aimanuoti. Išrinkome Prezidentą ,kuris rinkimų kompanijai paėmė paramą iš pieno perdirbimo įmonių ,tikiu nepagalvojo, kad 70% šių pinigų yra atimta iš pieno gamintojų. Kalbu apie tai todėl, kad replikuojama ," o kiek jūs davėte einantiems į seimą,-jeigu nerėmėte, tai ko tikitės"? Ką šis varguolis ž ū ministras padės mums, nieko. Jį valdo politinių partijų pirmasis penketukas. Jis supranta žemės ūkio problemas, bet taps neveiksniu. Mums laikas suprasti, kiek Seime sėdi neįgalių seimo narių, kurie per kelią nepereina, koordinacija sutrikusi, dėmesio nebegali sukaupti, gavę pastabų nebežino apie ką kalbėti. Šiandiena Seimas - šilta reabilitacinė sveikatai ir piniginei vieta.

  • Raimundas

    Gal jau nuvažiuokit į Kelmę , linų fabriko apžiūrėti ...

  • vitiokas

    juk yra kooperatyvas PIENAS LT valstybe sukiso pinigus tam kad keli sukciai pasistatytu sau fabrikeli

  • 30 metu

    suda mala ir niekas geron pusen nesikeicia,nes jie to nenori ,juk visus turbut valdo dideli pinigai,juk visi zinom ,galas nebetoli

  • Nieko naujo

    Lietuvio būdas -- niurnėti į kumštelį ir laukti, kol ponas ne visai apgraužtą kauliuką numes.O neseniai kaimiečiais buvę, bet prie lovio prisėdę, iš karto vargšus pamiršo.

  • as

    Jei numatyta ūkiams išnykti tai ir sunaikins. Tuščios kalbos. Kiek buvo pastarųjų ministrų, ne vienas nieko gero ūkininkams nepadarė. Tik pablogino. Taip kad ir tas nieko nedarys. Prisilaikoma žvakių ir laukimo smercio

  • xc

    Reikia visiems susitaikyti, kad geriau nebus. Mazi ukiai irgi neissilaikys. Neaisku kaip ir dideli. Kokias kainas dabar gaunate, skaiciuokites ir i prieki. Viska lemia pasaulines kainos. O amerikoje uzsidaro ir 500 karviu ukiai, nes per mazi. Nors ten kaina supirkimo didesne 2-5 cnt/kg. Gaila, bet tokia realybe...

  • ūkininkas

    šūdo malimas ir tiek,tas pačias kalbas girdėjau prieš daug metų,o kaip karvių skaičius mažėja,taip ir toliau mažėja,jų laukia brisiaus galas.

  • RITA D.

    Tai gerai,tegul perka piena PienasLT,MES MIELAI PARDUOSIME,tik kaip ta piena nugabenti pvz.is Moletu arUkmerges r.ai laukem kaip isganymo tos pienines bet smulkus seimos ukiai gavom spyga,ir toliau atiduodam veltui visokiem trumpom.

  • Jeronimas

    PienasLt pats veža pieną į rokiškį, tai ko čia svaigt

  • a

    GYVULININKAMS nuimt PRIORITETINIUS BALUS

  • urbonas

    tai kad ministras nelabai turi galio kažką pakeist. Supirkimo kainų jis tikrai nepakels, išmokas pakoreguot irgi vargiai ar jis gali.

  • Uk

    Mečiau tas karves. NEsigailiu.pinigų mažai iš augalininkystės,bet jų yra

  • :)))

    bla bla....:)

  • Albinas

    reikia nuimti prioritetinius balus teikiant paraiskas ES paramai, paaisketu kas ir kodel tiek nelaimingu ........

  • jo,jo

    pašnekėjo,pabėdavojo ir.....nieko;o Trumpos juokiasi....

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate Lietuvos žemės ūkio plėtrą, atsižvelgdami į 15 metų narystę Europos Sąjungoje?
Orai