Vilnius. Tebesitęsianti pieno krizė penktadienį į Vilnių atginė šimtus žemdirbių. Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) vyko derybinės grupės susitikimas, o šalia pastato jau nuo ryto būriavosi palaikantieji pieno gamintojus.

Prie derybų stalo sėdo ŽŪM suburti žemdirbių, prekybininkų, perdirbėjų ir Konkurencijos tarybos atstovai. Ūkininkų derybinę grupę sudaro Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos pieno gamintojų asociacija, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“. Jos vadovu įvardijamas Audrius Vanagas.

Žemdirbių derybinei grupei ieškant sprendimų, lauke prie ministerijos rinkosi gausi ūkininkų minia.

Renginį organizuojančios Lietuvos ūkininkų sąjungos teigimu, visa tai skirta palaikyti ir padrąsinti žemdirbių deleguotus atstovus, derantis su pieno perdirbėjų, prekybininkų ir valdžios institucijų atstovais dėl sąžiningos ir teisingos kainos žemdirbiams už parduodamą žaliavinį pieną.

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius pasakojo, kas į Vilnių atginė tiek žemdirbių

Kelmės r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas mitinge teigė, kad derybose tikisi teigiamo rezultato žemdirbiams, kad jie ne veltui atvyko vieni kitų palaikyti. O kad situacija tikrai grėsminga, rodo užsidarinėjantys pieno ūkiai. „Kaimas, žemės ūkis pralaimi, tai reikia pripažinti. Tik būdami vieningi mes ką nors pasieksime“, – sakė M. Puidokas.

Pikete prie ŽŪM pastebėjimais dalijosi Klaipėdos r. LŪS vadovas Vidmantas Buivydas

Žemdirbiai nepamiršo ir lygiai prieš metus brutaliai užpultos Ukrainos. Prasidėjus mitingui LŽŪBA direktorius Jonas Sviderskis visų pirma ragino imti telefonus ir prisidėti prie akcijos „Radarom“, nes ūkininkai neabejingi Ukrainos, o tuo pačiu – ir savo šalies likimui.

Prie ūkininkų dalijamo pieno nusidriekė eilė

Visoje Lietuvoje tebesitęsiant pieno dalijimo akcijai, jo, kaip ir ankstesnėmis dienomis, atvežta ir vilniečiams. Prie ministerijos šįryt pirmoji pieno atvežė Lytagros žemės ūkio bendrovė ir iškart išsirikiavo žmonių eilutė. Buvo laukiama ir daugiau pieną dalijančių ūkininkų iš kitų Lietuvos regionų.

Eilėje sutikta vilnietė Bronislava ūkininkų dalijamo pieno atėjo pirmą kartą – paprastai jį perka prekybos centre, ieško akcijų. Anksčiau ji nesusimąstydavusi, kaip pasiskirsto kaina, kurią ji sumoka už pieną ir jo produktus parduotuvėje. „Buvau nustebinta, kad tokia maža kainos dalis atitenka ūkininkui. Tai nesąžininga“, – kalbėjo ūkininkus palaikanti vilnietė, pridūrusi, kad jeigu būtų galimybė, pieną visada pirktų tik tiesiai iš jų.

Derybinės grupės rezoliucijoje – daugybė reikalavimų

Į derybas einanti žemdirbių derybinė grupė parengė rezoliuciją kritinei situacijai pieno sektoriuje įveikti.

Trumpuoju laikotarpiu reikalaujama čia ir dabar užtikrinti sąžiningą vertės pasidalijimą pieno kainos grandinėje; neradus sprendimo pieno produktų kainos vertės pasiskirstymo grandinėje, nedelsiant reaguoti į kritinę situaciją pieno sektoriuje, krizės valdymui būtinas visų lygių valdžios institucijų įsitraukimas. Tam skirti 40 mln. Eur 6 mėn. laikotarpiu nuostolių padengimui. Ūkininkai reikalauja grąžinti ir PNTI išmokas.

Taip pat rezoliucijoje raginama parengti ir, situacijai tapus nevaldomai, aktyvuoti antikrizinį įstatymą, kuris leistų griežtai reguliuoti pieno grandinės dalyvių santykius krizės metu.

Dar vienas iš reikalavimų – nedelsiant pradėti Konkurencijos tarybos tyrimą dėl produktų kainos vertės pasiskirstymo grandinėje, vertinant Europos Sąjungos šalių praktiką bei nustatant tikrąją pieno produktų kainos vertės dalį pieno gamintojams.

Žaliavinio pieno supirkimo kainos reguliavime turėtų būti nustatyta procentinė dalis, kuri turėtų tekti žemdirbiui nuo pieno produktų kainos parduotuvėje. Įstatymu turi būti įtvirtinta, kad žaliavinė pieno kaina yra visa pieno kaina su priedais, o ne atskirai traktuojama bazinė pieno kaina ir priedai, kurių įstatymas nereguliuoja.

Vienodos kokybės pieno kaina privalo būti vienoda, nepriklausomai nuo tiekiamo pieno kiekio. Tarp kitų reikalavimų dėl sankcijų, mokėjimų atidėjimų, lengvatinių paskolų, biurokratinės naštos mažinimo, mėšlo laikymo reikalavimų, reikalaujama kreiptis Europos Komisiją, kad būtų pradėta teikti tiesioginė parama pirminiams produkcijos gamintojams pagal BRO 219 straipsnį.

Ilguoju laikotarpiu reikalaujama žemės ūkio rizikos valdymo fondo, kuris yra neveikiantis, nuostatas pritaikyti pieno ūkiams. Pieno ūkiai negali laukti metų ar dviejų, kol bus išmokėtos kompensacijos, fondas turi padėti čia ir dabar, kitaip jis yra neveiksnus.

Reikalaujama pripažintiems Žemės ūkio kooperatyvams didinti investicinės paramos sumą iki 10 mln. Eur ir užtikrinti prioritetinius balus; ūkininkams, statantiems karvių fermas supaprastinti aplinkos vertinimo kriterijus bei pradėti praktikoje taikyti parengtus tipinius tvartų projektus ir kt.

Ar ne per vėlai susirūpinta?

Apie mažėjančias pieno kainas didžiulės infliacijos sąlygomis pieno gamintojai SOS šaukė nuo rudens. Tačiau valdžia neskubėjo tiesti pagalbos rankos ūkininkams, tik vasarį pradėta ieškoti Lietuvos žemdirbius užklupusios pieno krizės sprendimų. Per tą laiką uždarytas ne vienas ūkis, neformalus judėjimas Žemdirbių organizacinis štabas organizavo žaliųjų kryžių akciją, prie perdirbėjų ir prekybininkų administracijų, visoje šalyje pienas dalintas veltui ar piltas į griovius.

Iki derybinio susitikimo žemės ūkio ministras yra teigęs, kad sektoriui būtini struktūriniai pokyčiai, ūkiai turėtų jungtis ir taip įgyti daugiau derybinių galių, o tam, esą, būtini ne trumpalaikiai, o ilgalaikiai sprendimai. Dėl pieno krizės ŽŪM jau kreipėsi ir į Europos Komisiją.