Basf 2024 04 09 A1 Basf 2024 04 09 m1
Renginiai
Lietuvos pieno sektorius: augti ar pasitraukti?

Akademija (Kauno r.). „Pieno supirkimo kainos krenta, bendra situacija bloga, o gamintojai lieka neišklausyti“, – konstatavo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) taryba.

LPGA tarybos posėdyje dalyvavusios Žemės ūkio duomenų centro Gyvūnų produktų apskaitos skyriaus vadovės Julijos Šataitės teigimu, metai iš metų galvijų ir karvių mažėja. Vertinant vien 2023 m. duomenis, matomas nežymus padidėjimas – galvijų padaugėjo 1,5 proc., pieninių karvių – 0,5 proc., prie to prisidėjo šių metų veršiavimasis.

Šiuo metu pieninės karvės sudaro daugiau nei 34 proc. visų Lietuvoje laikomų galvijų. 1–5 karves laikantys ūkiai sudaro apie 73 proc. visų karvių laikytojų. Nors didžiausią dalį visų karvių laiko 1 proc. laikytojų (jų bandos yra didesnės kaip 100 karvių).

Bioversija m7 2024 03 29

Šiais metais ūkiuose, laikančiuose 1–5, 31–50 ir 101–150 karvių, jų mažėjo. „Vieni išėjo iš gamybos, kiti persikėlė į kitą ūkio dydžio kategoriją“, – aiškino J. Šataitė.

Pieno pardavimas šiemet, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, sumažėjo 2 procentais. 2023 m. pirmąjį pusmetį supirkta 510 tūkst. t pieno iš daugiau nei 11 tūkst. gamintojų. „Visiems ūkiams kaina krenta vienodai“, – duomenų pristatymą užbaigė Julija Šataitė.

Tarybos nariai diskutavo, ar valstybei ir Žemės ūkio ministerijai šie duomenys aktualūs. „Jiems neįdomu“, – pareiškė keli tarybos nariai.

LPGA direktorius Eimantas Bičius pristatė Lietuvos ir ES pieno rinkos situaciją. Europos pieno taryba iškėlė klausimą dėl pieno pardavimo ir supirkimo reguliavimo Europos mastu.

„Pasiimti pavyzdį iš Ispanijos ir Europos mastu taikyti jų reguliavimą“, – pridėjo E. Bičius. Ispanijoje įstatymas užtikrina, kad įvairių ūkio produktų, įskaitant pieną, supirkimo kaina nebūtų mažesnė nei gamybos savikaina. Jei toks reguliavimas būtų vykdomas Europos Sąjungoje, kaina galėtų kisti, t. y. nebūtų nustatyta bendra kaina, ji priklausytų nuo šalies ir kistų kas kelis mėnesius.

„Jei neturėsime patikimo ir objektyvaus atskaitos taško, niekas neveiks“, – apie supirkimo kainų reglamentavimą svarstė LPGA tarybos narys Naglis Narauskas.

Anot E. Bičiaus, Ispanijos pavyzdys yra vienas iš diskusijos objektų. Atskaitos taško vaidmenį galėtų atlikti savikainos nustatymas, taip pat skaičiavimas galėtų vykti taikant bendrą metodiką.

E. Bičiaus teigimu, pieno kainų kritimas užfiksuotas ir kitose ES šalyse, tiesa, svetur jis prasidėjo sausio mėn., o Lietuvoje – nuo praeitų metų rugsėjo.

Šiuo metu Lietuvos pieno supirkimo kaina (0,36–0,37 Eur/kg) yra mažesnė už ES vidurkį (0,47 Eur).

Taip pat kitose šalyse mažmeniniai prekybos tinklai patys derina supirkimo kainas su pieno gamintojais, tam, kad nepritrūktų žaliavos. LPGA nariai suabejojo, ar Lietuvoje tai įvyktų, kadangi kooperatyvų tinklas nėra toks platus, o įmonės nebus linkusios diskutuoti su mažais ūkiais.

LPGA direktorius paminėjo, kad tiek prancūzai, tiek airiai sako, kad supirkimo kaina krenta dėl sumažėjusio pieno produktų vartojimo, nors, nepaisant to, gamyba vis vien nemažėja. Prancūzijoje pastebima, kad dėl ekonominės situacijos šalyje pirmiausiai atsisakyta brangesnių pieno produktų.

Taip pat kalbėta apie Europos Komisijoje keliamą klausimą dėl pieno produktų gamybos savanoriško mažinimo: sumažinus gamybą, ES kompensuotų praradimus.

Posėdyje konstatuota, kad Lietuvoje pieno gamintojų dialogas su valdžia tapo neįmanomas, nes vos pradėjus atvirą diskusiją, ūkininkai apkaltinami lobizmu. „Niekas nesiderės su smulkiais ir vidutiniais ūkiais“, – nuogąstavo kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Jūratė Dovydėnienė. Kiti nariai taip pat pritarė, kad valstybė jų neišklauso, nenori girdėti ir dalyvauti atviroje diskusijoje, kurios šiuo metu reikia.

„Geografija plečiasi, o išlaikom pieno kiekį tą patį, bet surinkimo kaštai vis didėja, o pačiai ministerijai turim aiškintis, kad mes ne vagys“, – komentavo J. Dovydėnienė.

Parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis posėdyje pastebėjo, kad žaliojo kurso tendencijos nebus tokios kryptingos, kaip planuota iš pat pradžių, bei pridėjo, kad „Europos žaliasis kursas ir žemės ūkis turi būti suderinti, o ne supriešinti“.

Jis taip pat priminė apie spalio 20 d. vyksiančią Kaimo sueigą, kurioje bus diskutuojama apie lygiaverčio požiūrio į žemės ūkį formulavimą ir kūrimą, gyventojų švietimą žemės ūkio klausimai, žemės ūkio sektoriaus savivaldos formavimą, nacionalinę žemės ūkio ir klimato kaitos strategiją.

„Kviečiu padėti daryti bendrą ateities politiką, kad nereiktų vėliau aimanuoti, kad niekas mūsų negirdi“, – sakė V. Pranckietis.

Pozityviau kalbėjo „Pieno tyrimų“ direktorė Laima Urbšienė, kuri sakė, kad bendra Lietuvos pieno kokybė yra gera. Šiuo metu somatinių ląstelių(SLS) ir inhibitorių kiekis tiriamame piene yra žemas. Bakterijų kiekis piene taip pat nusistovėjo. „Tokios tendencijos, susijusios su kokybe, yra neblogos šalies mastu“, – vertino L. Urbšienė.

Tačiau pastebėta, jog dažniausiai netinkamas naudoti pienas yra nustatomas mažesniuose ūkiuose, didesniuose tokios problemos beveik nėra.

Šiuo metu kontroliuojami tik 55,7 proc. visų Lietuvos karvių. Pasak L. Urbšienės, reikia pradėti orientuotis į 90 proc. kartelę.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas apžvelgė ES strateginius planus, kuriuose atsiskleidė tai, jog Lietuvoje projektuojamas bazinės išmokos dydis atsilieka nuo išmokų, kurios planuojamos kaimyninėse šalyse.

Projektuodamos bazinės išmokos dydį valstybės narės turi atitikti įvairius finansinius reikalavimus, pvz.: ekoschemoms skirti bent 25 proc. tiesioginių išmokų, ne mažiau kaip 10 proc. skirti papildomai perskirstymo išmokai (Lietuva skyrė 20 proc.), taip pat Lietuva dalį voko lėšų skyrė ekologiniam ūkininkavimui remti, kuris finansuojamas iš Kaimo plėtros lėšų. Žemas bazinės išmokos dydis galiausiai priklauso nuo to, kaip bus paskirstytas tiesioginių išmokų vokas.

„Mažiausią voką – mažiausiai bazinei išmokai“, – sakė E. Pranauskas.

Apibendrindami posėdį, LPGA tarybos nariai sutarė, diskusija apie pieno sektoriaus situaciją yra būtina, nevalia jos atsisakyti, reikia aiškiai išsakyti savo reikalavimus.

Autorius: Indrė Salyklytė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos