Kokybiškas maistas: produktų yra, stringa tiekimas?
2021-09-15

Vilnius. Nors maisto kokybės sistemose dalyvaujančių gamintojų skaičius kasmet auga, tačiau sutrumpinti tiekimo grandines ir kuo daugiau tokios produkcijos palikti vietos rinkose sekasi vis dar sunkiai.

Antradienį Vilniuje viešbučio „Crown Plaza“ konferencijų centre vykusios „Kokybiško maisto šventės“ metu ne tik apdovanoti sėkmingiausi gamintojai, padėkota tokį maistą besirenkančių darželių ir mokyklų bendruomenėms, bet ir diskutuota apie maisto kokybės sistemų naujoves bei aktualijas.

Prieš keletą metų prasidėjusi iniciatyva ekologišku ar nacionalinės kokybės standartus (NKP) atitinkančiu maistu maitinti vaikų darželių auklėtinius bei moksleivius po truputį įgauna pagreitį: šventėje dalyvavusio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, šiemet tokiam maitinimui skirta virš milijono eurų paramos, toks meniu buvo patiektas daugiau kaip 7 000 vaikų 45 įstaigose.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Dėkodamas už dėmesį ekologiškam, tvariai pagamintam, „ateities maistui, kuris reprezentuoja šalį“, tuo pačiu ministras priminė ir anksčiau išsikeltas ambicijas skatinti trumpąsias grandines. 

„Kalbant apie Europos žaliąjį kursą, Lietuvos ateitį, tai bus ir yra ateities maistas. (...) Esame nusimatę skatinti trumpąsias maisto grandines. Natūralu, kad kur yra interesas, ten ir projekto sėkmė bus. Norime, kad Lietuvoje tarpininkų tarp maisto gamintojų ir valgytojų būtų kuo mažiau“, - renginyje kalbėjo K. Navickas.

Šventėje žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas apdovanojo geriausius ekologinio ir kokybiško maisto gamintojus. Apdovanojimą atsiėmė ir UAB „Du medu“, sukaupusios ilgametę patirtį gaminant ekologiškus duonos gaminius, atstovė

Vėliau apie maisto kokybės sistemų aktualijas kalbėjęs žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas konstatavo, kad gamybos augimo „tempai tenkina, bet norisi turėti daugiau“ - nuo 2016 m. iki dabar į kokybės sistemas įsijungusių gamintojų skaičius išaugo trigubai.

Vis dėlto šiai krypčiai parama pilnai neišnaudojama – skiriant kompensacijas ekologiškai pasirinkusioms maitinti ugdymo įstaigoms dar liko nepanaudota apie 300 tūkst. eurų. „Ministras yra pažadėjęs, kad kiek vaikų darželių bus – tiek mes finansuosime“, - aktyviau dalyvauti sistemose ragino D. Rybakovas. 

Tuo pačiu jis skaičiavo, kad jei ekologiškais ir NKP produktais būtų maitinama visuose darželiuose, reiktų apie 40 tūkst. t produkcijos, o „dabar Lietuva pasigamina apie 35 tūkst. t, bet labai didelę dalį eksportuojame, tad jei imtume maitinti visus, ūkininkams tikrai būtų ką veikti“.

Žemės ūkio ministro patarėjo Daivaro Rybakovo teigimu, savivalda - pagrindinis partneris, norint suaktyvinti darželių įsitraukimą į vaikų maitinimą ekologiškais ir NKP produktais

Jam iškart replikavo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis, teigdamas, kad išjudinti ir daugiau regionų įtraukti į ekologinį vaikų maitinimą vienos Žemės ūkio ministerijos pastangų neužteks, juolab, kad kai kurie sprendimai tikrai diskutuotini: jis ragino ŽŪM jokiais būdais nenuleisti kokybės kartelės, nepradėti tapatinti ekologiško maisto ir su „Kokybės“ ženklu, taip pat atsigręžti į regionus, o ne susitelkti į didžiuosius miestus.

S. Daniulis priminė, kad didžiuosiuose miestuose yra vos po kelis taip maitinti pasirinkusius darželius, tačiau logistikos centrus buvo kviesta statyti būtent greta jų.

„Yra regionai, kur tai daro, koncentruojasi. Ukmergės darželiai – pavyzdys: pradėjo keli, nuvažiavo visi. Maisto produktų ūkininkai išaugins visiems, ką išvežame – paliksime. Mes - praktikai, mes darome. Logistikos centrai prie didžiųjų miestų - tikrai nėra geras sprendimas...“, - diskutavo S. Daniulis.

Akivaizdu, kad bent jau kol kas logistikos centrų, į kuriuos ūkininkai suvežtų savo produkciją, o vėliau centras formuotų vadinamuosius krepšelius ir centralizuotai tiektų pvz. darželiams, dar teks palaukti. O ir patys ūkininkai nesikooperuoja tiek, kiek norėtų ŽŪM. 

Pasak D. Rybakovo, paskelbus šaukimus trumpųjų tiekimo grandinių kūrimosi skatinimo paramai gauti, smulkaus ir vidutinio subjektų kategorijoje gautos penkios paraiškos, rajoninės ar vietos lygmens – vos dvi, o regioninio lygmens logistikos centrų kūrimui (prie Kauno, Vilniaus, Klaipėdos) – nė vienos paraiškos. Tad ŽŪM artimiausiu metu ketina peržiūrėti programą, tartis su socialiniais partneriais, ją atnaujinti, pakoreguoti ir vėl skelbti naują šaukimą.

Renginio moderatoriaus paklaustas, kokie galėtų būti konkretūs sprendimai, kad būtų išjudėta iš šio taško, D. Rybakovas visų pirma atkreipė dėmesį į aktyvesnį švietimą ir savivaldos įsitraukimą. „Pagrindinis partneris – savivaldybės. Jei savivalda nesuinteresuota, nieko neišeis padaryti“, - teigė žemės ūkio ministro patarėjas.

Kalbėdama apie vaikų maitinimą Lazdijų r. merė Ausma Miškinienė pasigedo paprastesnės ir aiškesnės sistemos

Kita vertus, jo nuomone, logistikos centrų atsiradimui įtakos galėtų turėti ir išaugusi maisto gamyba pačiose ugdymo įstaigose. Dabar nemažoje dalyje darželių ar mokyklų maistą tiekia privačios įmonės, kai kur jis tiesiog atvežamas.

„Labai reikalinga įkurti ar atkurti valgyklas darželiuose ir mokyklose. Gal net šiais metais paleisime programą, kad palaipsniui visi darželiai galėtų teikti paraiškas (patalpų sutvarkymui, - red.) ir gamintų vietoje. Nes tik vietoje gali pagaminti gerą maistą“, - kalbėjo D. Rybakovas.

Jis taip pat išsakė idėją, kad panašiais būdais galėtų ekologiškas maistas rasti kelius ir į gydymo įstaigas. Tuo tarpu Lazdijų r. merė Ausma Miškinienė teigė, kad didesniam įsitraukimui reikia ne tik motyvacijos, palaikymo, produktų, bet ir paprastos sistemos, kad „nereiktų griauti kalnų, daryti begalės procedūrų“.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai