Keisti požiūrį į žemės dirbimą paskatintų ne prievarta, o parama
2021-06-16

Kupiškis / Rokiškis. Siekiant ūkininkauti tvariai, svarbiausi dalykai yra minimalus žemės judinimas, tarpiniai augalai ir sėjomaina. Svarbu ne siekti derliaus maksimumo, bet ūkininkauti nealinant dirvožemių ir pelningai: galima ir mažiau kuliant uždirbti daugiau.

Organinė anglis ir humusas – tai pagrindiniai dalykai, pagal kuriuos turėtų būti vertinamas dirvožemis, o fosforas, kalis, azotas yra „judantys dalykai“, kurie labai greitai keičiasi, tad tirti jų kiekį dirvožemyje yra bergždžias pinigų švaistymas.

Apie tai kalbėta lauko dienoje „Praktinė ūkininkų patirtis, taikant neariminę tausojamąją žemdirbystę“, kurią organizavo Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacija (LNTŽA).

RVAC 21 09 30

Prieš metus susikūrusi asociacija yra subūrusi apie 60 narių, kurie save vadina kito tikėjimo žmonėmis. Šiuos ūkininkus į priekį veda įsitikinimas, kad atgaivintas gyvybingas dirvožemis be didelės pagalbos iš šalies sugebės užauginti kokybišką derlių.

Vienas tokių žemdirbių – Kupiškio r. ūkininkas Aleksandras Kireilis, kuris valdo 350 ha žemės, supaprastintą žemės dirbimą taiko nuo 2009 m., o į tiesioginę sėją perėjo pernai.

„Pirmiausia tiesioginė sėja – tai gamtos saugojimas. Maždaug perpus sumažėja sunaudojamo dyzelinio kuro, taigi, mažesnė ir anglies dvideginio emisija. Be to, saugomi dirvos mikroorganizmai, kaupiasi organinė medžiaga“, – sako A. Kireilis.

Jis priduria nepastebėjęs derlingumo sumažėjimo ar augalų ligų padaugėjimo. „Čia kaip su skrandžiu: jei užmuši gerąsias bakterijas, pradeda dominuoti patogeninės ir prasideda ligos, o kai skrandis sveikas, jokių bėdų nekyla. Augdami sveikame dirvožemyje, augalai patys susitvarko su daugeliu problemų“, – patikina A. Kireilis.

Ūkininkas Aleksandras Kireilis nekreipia dėmesio į aplinkinių pašaipas, kad jo laukai atrodo kitaip negu tradiciškai dirbant žemę

Jis neslepia, kad kaimynai iš jo juokiasi, sakydami, kad nieko gero nebus tokiame lauke. „Šis laukas plūgo nematė 10 metų, buvo taikomas skutimas, o pernai pirmą kartą taikyta tiesioginė sėja, pasėti žieminiai rapsai – pasėlis atrodo gerai“, – sako A. Kireilis.

Tiesioginė sėja tinka ir pupoms, ir grikiams

Kupiškio r, ūkininkas Vygantas Giedrys dirba 300 ha, tiesioginę sėją taiko nuo pernai, kai įsigijo tam skirtą sėjamąją Horsch Avatar. Prieš tai jis jau buvo perėjęs prie minimalaus žemės dirbimo, plūgų nebenaudojo, tik skutiklius. Su tiesioginės sėjos sėjamąja jis pernai rudenį pasėjo žieminius rapsus ir kviečius, pavasarį – miežius ir pupas.

„Rudenį į ražienas dar sėjau ir nemažai tarpinių pasėlių, kuriuos palikau per žiemą – visi plotai, kurie buvo palikti vasariniams augalams, buvo apsėti tarpiniais pasėliais“, – paaiškino V. Giedrys.

Lauko dienos dalyviai apžiūrėjo Vyganto Giedrio pupų lauką

Pupų pasėlio dirvos paviršiuje likusios priešsėlio augalų liekanos gerai saugo žemėje drėgmę, kurios dažniausiai pavasariais trūksta. Be to, mulčias stabdo piktžolių dygimą, apsaugo dirvą nuo ardomojo lietaus lašų poveikio – per stiprų lietų lašai trenkiasi į žemės paviršių su didele jėga, o mulčio sluoksnis amortizuoja smūgį tarsi kilimas. Šiaudų sluoksnis gelbsti dirvą ir nuo pernelyg didelio įkaitimo saulėtomis dienomis.

Trečias lauko dienos dalyvių sustojimas buvo Rokiškio r. ūkininko, LNTŽA pirmininko, Jono Venslovo ūkyje. Čia buvo pademonstruota tiesioginės sėjos sėjamoji Väderstad Seed Hawk800C, kuri sėjo grikius. J. Venslovas paaiškino, kad jis diskinės sėjamosios nepripažįsta, jam geriau inkarinė (noraginė): noragėliai išvalo sėjamą eilutę nuo šiaudų, todėl ligų pradai, kurių gali būti ant šiaudų, nepatenka prie sėklos.

Vidutinis šios tiesioginės sėjos sėjamosios važiavimo greitis yra apie 10 km/val., bet galima sėti ir 3-4 km/val. greičiu

J. Venslovas kasmet sėja apie 400 ha grikių. „Planavau grikius sėti gegužės 15 dieną, bet kai praėjo lyti, dalis sėjos nusikėlė į birželį. Net ir šiomis dienomis dirva dar per šlapia, bet kad nebėra kur ilgiau laukti“, – pastebėjo J. Venslovas.

Sėjimo kryptis keičiama kasmet (važiuojama maždaug 45 laipsnių kampu negu buvo sėta prieš tai). Tokiu atveju keičiasi ir technologinių vėžių vieta. Kiti ūkininkai, nors sėjos kryptį keičia, technologines vėžes GPS pagalba išlaiko tose pačiose vietose, sakydami, kad kelias yra kelias.

Ūkininkų Vasiliauskų patirtis

Lauko dienoje patirtimi dalijosi Joniškio rajone 600 ha ūkį valdantys Sonata ir Rimvydas Vasiliauskai. Jie pabrėžia, kad minimalus žemės dirbimas reikalauja keisti požiūrį į veislių pasirinkimą – daug problemų galima išspręsti tinkamai atsirinkus veisles. Tarkime, kai pradėjo auginti rapsų veislę Dominator, nebereikia augimo reguliatorių, be to, šie rapsai atsparūs ligoms. Kaip atsparias ligoms S. Vasiliauskienė išvardijo ir jų ūkyje auginamas kviečių veisles Bohemia, Informer, Etana.

„Tinkamai pasirinkta augalo veislė yra vienas svarbiausių dalykų siekiant mažinti augalų apsaugos produktų ir trąšų naudojimą, nes selekcija dabar yra labai stipriai pažengusi į priekį, augalai jau genetiškai atsparūs daugeliui ligų. Tik svarbu laikytis sėjomainos“, – sakė S. Vasiliauskienė.

Vasiliauskų ūkyje tręšimas kintamomis trąšų normomis nedavė laukto efekto, todėl jo atsisakyta ir pereita prie biologinių (mikroorganizmų) produktų naudojimo. Tai suveikė kur kas geriau: anksčiau dėl netolygių dirvožemių tame pačiame lauke būdavo fiksuojami net iki 2 t/ha kviečių derliaus svyravimai, o dabar jie sumažėjo iki 200-300 kg/ha.

„Pereinant į minimalų žemės dirbimą, svarbu turėti daug žinių“, – tvirtina Joniškio r. ūkininkai Sonata ir Rimvydas Vasiliauskai

„Pereinant į minimalų žemės dirbimą, svarbu turėti daug žinių. Mes jau buvome sukaupę nemenką žinių bagažą, tačiau minimaliai padirbę žemę dvejus metus supratome, kad nieko nežinome. Ne kartą sėdėjome ir sprendėme, kad gal jau užtenka, gal reikia grįžti prie tradicinio dirbimo“, – sako, pridurdami, kad kritiniai yra treti-ketvirti žemės dirbimo be plūgo metai.

Sukietėjusi žemė būna viena iš priežasčių, kodėl ūkininkai neapsikentę čiumpa plūgą ir vėl suaria laukus. Šį kritinį laiką tiesiog reikia kantriai išlaukti.

Mokslininkų požiūris grindžiamas tyrimų rezultatais

VDU Žemės ūkio akademijos docentas Vytautas Liakas pabrėžė, kad, pereinant prie supaprastintų žemė dirbimo technologijų, reikia dirvožemiams padėti didinti gyvybingumą, todėl mikrobiologinių preparatų naudojimas yra neatsiejama technologinė grandis.

„Neseniai lankiausi viename Latvijos ūkyje, kuris dirba 5 000 ha. Jie nearimines technologijas pradėjo taikyti prieš 18 metų, jau 15 metų naudoja mikrobiologinius produktus ir džiaugiasi stabiliai aukštais derliais. Be to, jau 12 metų nenaudoja fosforo ir kalio trąšų, o azoto kviečiams pakanka 120 kg/ha veikliosios medžiagos – tai stulbinamai mažai“, – kalbėjo V. Liakas.

Mokslininkai yra nustatę, kad cheminių medžiagų nualinta žemė natūraliai atsigautų per 28 metus, tačiau mikrobiologiniai produktai šį periodą leidžia gerokai sutrumpinti.

VDU Žemės ūkio akademijos prof. Vaclovas Bogužas sako, kad jis atlieka bandymus, kur neariamasis žemės dirbimas taikomas jau 20 metų ir pastebi, kad dirvos paviršiuje likę šiaudai visiškai sunyksta iki derliaus nuėmimo. Tik reikia išlaukti kelerius metus, kol dirvos paviršiuje įsigalės šiaudus ardantys grybai.

„Jei bandoma naudoti biologinius produktus ir tuo pačiu naudojama daug chemijos, tai nieko gero neįvyksta. Paprasčiausiu keliu eina ir mikroorganizmai: jei jie randa dirvoje azoto trąšų, tai jomis ir maitinasi. Reikia eiti keliu, kuris grįstas gamtos dėsniais“, – pabrėžė V. Bogužas ir pridūrė, kad dirvoje turi būti kuo daugiau augalų šaknų – ir gyvų, ir negyvų.

Ar tikrai neariamose dirvose daugėja šiaudų ir šliužų? Dalis tiesos tokiame teiginyje yra. Balkanų šalys ir Čekija jau seniai susiduria su pelių išplitimo pasėliuose problema. Labiausiai pelės išplinta tada, kai sausa, šliužai – kai drėgna.

Dideliuose laukų masyvuose patartina įsmeigti stovelius ereliams ir suopiams nutūpti – paukščiai išgaudo daug pelių. Paukščius nutūpti vilioja ir laukų pakraščiuose palikti šiaudų ritiniai. Taip pat būtina didinti lapių populiaciją, nes gamta pati išlaiko pusiausvyrą.

„Atlikti tyrimai rodo, kad kuo puresnis dirvožemis, tuo mažiau pelių: puri žemė užgriūna urvelius ir pelės praranda energiją. Jei dirvožemis kietas, pelės ten gerai landžioja. Ypač kur su kurmintoju pravažiuota – tai tikri pelių greitkeliai“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos docentas Vytautas Liakas

Ne per prievartą, o per skatinimo priemones

Tausojančiai žemę dirbantiems žemdirbiams labai reikia mokymų. Tarkime, jie norėtų pasikviesti lektorių iš Amerikos ar Australijos, kur tiesioginė sėja yra labai populiari. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patikino, kad ši problema iš esmės išspręsta, nes ūkininkai gaus lėšų krepšelį, kurį galės skirti pageidaujamų konsultantų paslaugoms pirkti.

Rokiškio r. ūkininkas Jonas Venslovas tiesioginę sėją taiko jau septinti metai ir tvirtina, kad geriausia pagal šią technologiją iš karto pradėti dirbti visame ūkyje

Ūkininkai sako, kad siekiant populiarinti minimalų žemės dirbimą, reikia taisyklių, nes be jų ne kiekvienas imsis keisti įprastą žemės dirbimo būdą.

„Bet turi būti pasirinkimo laisvė: jei taikomos dirvos gerinimo priemonės, laukia finansinė paskata. Reikia apsibrėžti, ko siekia valstybė, ir skatinti tas veiklas, o žemdirbys jau laisvai rinksis, patrauklu jam tai ar ne“, – kalbėjo aktyvūs LNTŽA nariai agronomai broliai Virginijus ir Tautvydas Beinorai.

Asociacijos nariai įvardijo didelę problemą, kuri tęsiasi jau ne vieni metai – vidutiniai, 200–500 ha dirbantys, augalininkystės ūkiai faktiškai neturi šansų gauti paramos investiciniams projektams, nes jie niekaip nesurenka reikalingų balų skaičiaus.

Vilkaviškio r. ūkininkas Marijus Janušauskas dirba apie 500 ha žemės ir sako, kad jau keleri metai tokio dydžio augalininkystės ūkiai neturi jokių šansų gauti paramos investiciniams projektams

Pereinant prie minimalaus žemės dirbimo ir tiesioginės sėjos, parama būtina, nes šioms technologijoms reikalinga technika yra brangi: reikia specialių sėjamųjų, skystų azoto trąšų įterpimo mašinų, išmaniųjų purkštuvų, trąšų barstomųjų.

„Daugybę dalykų, apie kuriuos ES kalba kaip apie ateities siekius, galima išspręsti pasirinkus tvarų žemės dirbimo būdą. Mes tikrai nenurimsime, kovosime už savo asociacijos narių interesus ir sieksime, kad žemę tausojantys žemdirbiai gautų paramą“, – pažadėjo J. Venslovas.

Prioritetų dėliojimas turi vesti siekiamų tikslų link

Lauko dienoje dalyvavęs žemės ūkio ministras K. Navickas akcentavo, kad žemės ūkyje prioritetas yra mineralinių trąšų mažinimas, kuris yra susijęs su paviršinio vandens apsauga.

„Dirvožemio tausojimo programa tikrai bus prioritetas. Mineralinių trąšų naudojimą turime mažinti bent 15 proc., tad manau, kad minimalus žemės dirbimas yra vienas iš realiausių būdų tai pasiekti. Ūkininkams reikia peržengti psichologinius dalykus ir bandyti naujai pažvelgti į žemės dirbimą“, – kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas

Didiesiems augalininkystės ūkiams 2021-2022 m. laikotarpiui investicijoms į valdas dabar nėra numatyta lėšų, bet tai dar gali keistis. „Kriterijus dar reikia tikslinti. Prioritetus turime dėti ten, kur norime pasiekti savo strateginių tikslų. Dabar sunku įsivaizduoti, kas bus po 2023 metų, nes konkrečių susitarimų dar nepasiekta. Tik aišku, kad labai stipriai į žemės ūkį ateina ekologiškumas“, – atvirai kalbėjo K. Navickas.

Jis prisiminė architektų naudojamą posakį, kad gali arba sugyventi su žeme, arba ją prievartauti, ir LNTŽA narių taikomas technologijas prilygino pirmajam variantui – draugiškam sugyvenimui su žeme. „Linkiu jums sėkmės, o mes tikrai padėsime“, – žadėjo žemės ūkio ministras.

Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatyta siekti, kad neariamosios žemės ūkio technologijos iki 2030 m. būtų taikomos 650 tūkst. ha plote. Pernai metų pasėlių deklaravimo duomenimis, tokiu būdu apdirbamos žemės plotas Lietuvoje sudaro 243 tūkst. ha, o neariamąsias technologijas mūsų šalyje taiko 1 641 ūkiai.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai