Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Renginiai
Kaimo sueiga parlamente: parengti siūlymai politikams

Vilnius. Siekdami užtikrinti žemės ūkio politikos tęstinumą, Seime susirinkę žemdirbių atstovai pasirašė bendrai parengtas programines nuostatas. Jose įvardijami siektini žemės ūkio sektoriaus tikslai ir konkrečios priemonės. Seimo prieigose surengta ir žemės ūkio diena mieste.

Žemdirbių asociacijų, politikų, mokslo įstaigų, organizacijų atstovų bendrai parengtu dokumentu turėtų vadovautis tie, kurie kitąmet dalyvaus Prezidento, Europos Parlamento, Seimo rinkimuose ar rengs rinkimines programas. 

„Kaimo sueiga 2023: Lietuvos kaimo ir žemės ūkio perspektyva po 2024 metų“ posėdžiavo istorinėje Kovo 11-osios salėje. Rengėjų teigimu, sulaukta bemaž 400 dalyvių. 

Bioversija 2024 07 09 m7

Išklausę pranešimus ir pasisakymus, Kaimo sueigos dalyviai pasirašė dokumentą, kuris, renginio iniciatoriaus, parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, turėtų užtikrinti kaimo ir žemės ūkio ramybę.

Tikimasi, kad dokumento nuostatos nuguls į rinkimines programas

Dokumente, atsižvelgdami į esamą politinę, ekonominę, ekologinę ir socialinę padėtį, sueigos dalyviai pabrėžė, kad realūs iššūkiai rodo, kad apsirūpinimo maistu saugumas turi būti stiprinimas, o žemės ūkio ir maisto gamyba pripažinta Lietuvos strateginiu sektoriumi.

Dokumente primenamas ir ES tiesioginių išmokų suvienodinimas, išreiškiamas susirūpinimas dėl būtinybės tobulinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. Taip pat teigiama, kad dalis žaliojo susitarimo priemonių yra netaiklios siekiant ambicingų tikslų, o taikomos sukelia neigiamų pasekmių sektoriaus ekonomikai ir apsirūpinimui maistu.

Anot rengėjų, kreipimasis sukurtas siekiant, kad politikų ir politinių partijų ateities įsipareigojimai Lietuvos kaimui ir žemės ūkiui užtikrintų politikos nuoseklumą ir stabilumą.

Dokumento nuostatoms įgyvendinti siūlomos konkrečios priemonės. Sueigos dalyviai pabrėžia, kad būtina:

  • užtikrinti ES ir šalies Vyriausybės veiksmų atitiktį
  • parengti argumentuotą ir skaičiais pagrįstą žemės ūkio strategiją, atitinkančią klimato kaitos politiką iki 2030 m.
  • užtikrinti paslaugų prieinamumą
  • užtikrinti žemės ūkio sektoriaus, turizmo, maitinimo ir socialinių verslų plėtrą kaime
  • parengti aukštos kvalifikacijos specialistus žemės ūkio sektoriui
  • remti į tikslą orientuotus mokslinius tyrimus
  • sukurti integruotą žemės ūkio konsultavimo sistemą
  • užtikrinti subalansuotos saugomų teritorijų ir miškų politikos įgyvendinimą
  • užtikrinti konkurencingą gyvulininkystę klimato kaitos kontekste
  • tobulinti teisinę bazę, užtikrinančią žemdirbių savivaldą.

Visą dokumento tekstą galima rasti čia.

Žemės ūkis – viena iš kertinių atramų

Sueigą pasveikinusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo žemės ūkio svarbą.

„Žemės ūkis buvo, yra ir bus vienu atraminių šalies polių. Iliustracijai – pernai žemės ūkio sukurta pridėtinė vertė siekė net 2,68 mlrd. Eur ir pagal šį rodiklį pranoko, pavyzdžiui, informacinių technologijų sektorių. Nors matant, kokia išmani yra tapusi šiuolaikinė žemdirbystė, su kokia technika ir technologiniais sprendimais dirbama šiandienos ūkiuose, tarp šių dviejų sektorių matosi ne konkurencija, o vis daugiau sinergijos“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Į Sueigos dalyvius vaizdo įrašu kreipėsi ES žemės ūkio komisaras Janusz’as Wojciechowski’s (Janušas Voicechovskis). Jis priminė pastaruoju metu tiek Lietuvos, tiek visos ES žemės ūkiui tekusius išbandymus, teigė, kad norint pasirengti ateities iššūkiams reikia ieškoti vidutinės trukmės ir ilgalaikių sprendimų – to, kas, anot jo, yra pagrindinis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano akcentas.

Kalbėdamas apie BŽŪP ateitį, jis pabrėžė EK pirmininkės Ursulos von der Leyen paskelbto strateginio dialogo dėl žemės ūkio ateities svarbą. Jo pagrindinės temos – apsirūpinimas maistu, tvarumas, stabilumas ir atsparumas, solidarumas.

„Neabejoju, pastarojo meto sunkumai mums priminė, kad be kaimo bendruomenių pagalbos Europa netaps atspari“, – sakė komisaras. 

Anot jo, EK parengtą ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją iki 2040 m. gali pavykti įgyvendinti tik sutelkus visų nacionalinės, regioninės, vietos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų pastangas.

Vaizdo pranešimu renginio dalyvius sveikino ir VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė, pabrėžusi mokslo svarbą kaimo ateičiai. Jos teigimu, ateities kaimas – sumanus, grįstas sumaniomis technologijomis, inovatyviais sprendimais. Ji ragino pokyčių nebijoti ir drąsiai visiems kurti ateities žemės ūkį.

Pranešimus skaitė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas, asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, aktyviai į diskusiją įsitraukė, išsakė nuomonę ir poziciją, sektoriaus skaudulius, problemines vietas ir kitų žemdirbiškų asociacijų vadovai, atstovai ar atvykę pavieniai ūkininkai.

Itin svarbu pripažinti nacionaliniam saugumui svarbiu sektoriumi

Pranešėjai minėjo, kad labai svarbu tęstinumas, nes baigtųsi krypčių kaitaliojimas keičiantis valdžiai, vylėsi, kad bendru sutarimu parengtas ir priimtas dokumentas gali tapti pradžia užtikrinant tęstinumą, vis dėlto pasigirsdavo ir abejonių, ar ir šis susibūrimas nebus dar vienas pasikalbėjimas, kuris nepasieks žemės ūkio politikos formuotojų: valdančiųjų partijų, Vyriausybės, ministerijų.

E. Pranauskas priminė, kad Lietuva vis dar neturi vienodų išmokų su ES senbuvėmis šalimis narėmis, teigė, kad ES bendroji žemės ūkio politika turėtų sugrįžti prie Sutartyje numatytų tikslų. 

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius svarstė, kas nutiko, kad tiek laiko rengtas Strateginis planas nepateisina lūkesčių. „Tuo laiku turėjome ir mokslinių studijų, tyrimus atliko „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“. Kartais pagalvoji, tikriausiai dėl to taip atsitiko, kad kažkaip vis labiau grimztame į liūną“, – teigė LŪS vadovas.

Anot jo, planas rengtas ekonomikos kilimo laikotarpiu, tyrime yra protingų įžvalgų, tačiau pandemijos, karas jame įvertintos kaip labai maža tikimybė.

„Mes pernelyg optimistiškai vertinome padėtį, klodami planui pamatus (...) Dabar Strateginis planas – kaip namas su labai prastais pamatais. O ką šiemet darysime? Bandysime lopyti stogą. Ar tai bus efektyvu? Vargu, nes pamatai liks kreivi“, – kalbėjo R. Juknevičius, primindamas, kad tokiame fone didėja ūkininkų perdegimo mastas, jie vis labiau nusivilia savo darbu.

Ne vienas kalbėjusiųjų iš Seimo tribūnos pabrėžė tai, kad žemės ūkis privalo būti pripažintas strategiškai svarbiu sektoriumi. „Žemės ūkis turi būti pripažintas strategine šaka. Galime turėti tankų, raketų, bet perspektyvoje tai neužtikrina nacionalinio saugumo. Neduokime žmonėms pavalgyti kelias dienas ir pamatysime, kad tik tankai, raketos mūsų neišgelbės“, – apie sektoriaus svarbą nacionaliniam saugumui kalbėjo Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovas Ignas Hofmanas.

Tai spaudos konferencijoje pabrėžė ir V. Pranckietis. Anot jo, labai svarbu susitarti, kad žemės ūkis nėra priešas, būtent jis maitina visą pasaulį. Parlamentinio Kaimo reikalų pirmininko teigimu, buvo tikslas surinkti prieš metus iki kol bus išrinkta nauja valdžia ir parengti dokumentą, kad jo nuostatas, sektoriaus lūkesčius jie galėtų įsirašyti į savo programas.

Kaip vienus svarbiausių dokumento tikslų jis išskyrė ne tik žemės ūkio pripažinimą strategine ūkio šaka (ką, tiek jo, tiek kitų Kaimo reikalų komiteto narių nuomone, galima bandyti pasiekti dar šią kadenciją), bet ir tai, kad šalyje rengiami dokumentai neviršytų ES reikalavimų, kad atstovaujant ES valstybės interesus būtų atspindima suderinta, bendrai suformuota nuomonė. Itin svarbūs yra dirvožemio, sensorinio paveldo, medžioklės, saugomų teritorijų, kaimo bendruomenių klausimai.

„Visų yra bendri tikslai ir todėl pavyko labai darbiai susėsti ir kurti bendrą dokumentą (...) Visi tie interesai buvo atspindėti dokumente. Jame tai yra tikrai labai tikslingai buvo surašyta. O ta siekiamybė žmonėms suteiktų vieną labai paprastą dalyką ateityje – ramybę“, – reziumavo V. Pranckietis.

***

Kartu su Kaimo sueiga Vilniuje surengta ir „Kaimo diena mieste“. Seimo Vitražo galerijoje buvo galima susipažinti su žemės ūkio inovacijomis, šiuolaikinio ūkininkavimo technologijomis, paskanauti produkcijos. Seimo prieigose norintieji galėjo apžiūrėti žemės ūkio technikos, įrangos, gyvulių ekspoziciją.

Autorius: Asta Laukaitienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos