Ar svarstomi mokestiniai projektai sukels protesto bangą?
2019-10-28

Kaunas. Kartu su valstybės biudžeto projektu svarstomi dyzelino akcizų tarifų pakeitimai ir žemės ūkio paskirties žemės vertei taikomo koeficiento didinimas kelia žemdirbių bendruomenės pasipiktinimą ir verčia imtis aktyvių veiksmų.

Penktadienį posėdžiavusi Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) taryba, nepritardama mokesčių sistemos tobulinimui, nusprendė sudaryti komitetą protesto akcijoms tiek Vilniuje, tiek Briuselyje rengti.

Finansų ministerijos (FM) parengtame ir derinti pateiktame Akcizų įstatymo pakeitimo projekte siūloma gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio produktų gamybai, vietoje dabar galiojančio 56 Eur tarifo nustatyti 81 Eur/1 000 l produkto akcizų tarifą, t. y. jį padidinti 44,6 proc. arba 2,5 ct/l. Didinti akcizą planuojama ir standartiniam dyzelinui 7,2 proc. –  nuo 347 iki 372 Eur/1 000 l arba 3 ct/l.

Dar vienas pakeitimas – siūloma naikinti mokestinę lengvatą šildymui naudojamam kurui, kuriam lig šiol galiojo mažas 21,14 Eur/1 000 l akcizo tarifas. Panaikinus šią lengvatą, 1 l gazolio kaina padidėtų 0,4 Eur.

Kodėl keičiamas Akcizų įstatymas ir ko siekiama didinant akcizų tarifus? Posėdyje dalyvavusi ŽŪM Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės patarėja Jolita Čičiurkienė išskyrė du tikslus.

Vienas jų – tai siekis į valstybės biudžetą surinkti papildomų pajamų, nes dėl lengvatų, kuriomis naudojasi žemdirbiai, arba tiksliau dėl ženklinto dyzelino mažesnio tarifo, FM skaičiavimu, valstybės biudžetas netenka 85 mln. eurų.

Antras tikslas – mažinant lengvatas iškastiniam kurui, prisidėti prie aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimo, juolab kad tam didelį dėmesį skiria visa Europa.

Pateikti 4 pakeitimo projektai

J. Čičiurkienė patvirtino, kad ŽŪM šiam FM pasiūlymui nepritarė ir pasiūlė lengvatinį akcizą didinti 7,2 proc., t. y. tiek pat, kiek bus didinamas akcizas standartiniam dyzelinui. Šį pasiūlymą, pagal kurį ženklinto dyzelino tarifas padidėtų iki 60 Eur/1 000 l, pateikė žemės ūkio ministras A. Palionis bei grupė parlamentarų.

„Deja, Vyriausybės posėdis jau įvyko ir jame pritarta biudžeto projektui ir FM siūlomam akcizo įstatymo projektui. Be to, Vyriausybė įpareigojo ŽŪM iki 2020 m. birželio parengti nutarimą, kuriuo būtų reglamentuojamos naujos ženklinto dyzelino normos, atsižvelgiant į atnaujintas technologines korteles, pritaikytas mažiau dyzelino naudojančiai modernesnei žemės ūkio technikai. Taip tikimasi biudžeto netektį dėl ženklinto dyzelino lengvatų sumažinti bent 15 proc.“, – pastebėjo J. Čičiurkienė.

ŽŪM Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės patarėja Jolita Čičiurkienė (kairėje) informavo, kad Akcizų įstatymo pakeitimai kelia aistras ir Seime – be Finansų ministerijos pasiūlyto projekto, įregistruoti dar 4 projektai

Ji atkreipė dėmesį, kad be FM Akcizų įstatymo pakeitimo projekto, įregistruoti dar 4 projektai. Labiausiai nerimą kelia Prezidentūros įregistruotas projektas, kuriame dabar galiojantį ženklinto gazolio tarifą norima padidinti 2,6 karto – iki 146 Eur/1 000 l, taip pat siūloma peržiūrėti gazolio normas.

Be ŽŪM poziciją atskleidžiančio A. Palionio projekto, šio įstatymo projekto pakeitimus taip pat įregistravo Seimo narys R. Žemaitaitis, siūlantis ženklinto dyzelino tarifą didinti iki 66 Eur/1000 l, taip pat A. Butkevičius bei K. Bartkevičius. Jie siūlo nesielgti taip drastiškai su gazolio, naudojamo šildymui, akcizu ir atidėti lengvatos panaikinimą iki 2023 m., argumentuodami tuo, kad gyventojai nebuvo perspėti ir nespės pereiti prie kitokio kuro, todėl tai turės didelės įtakos gyventojų, taip pat ir žemdirbių išlaidoms.

„Nors Kaimo reikalų komitetas nepritarė šildymui naudojamo gazolio lengvatos panaikinimui ir palaikė ŽŪM nuomonę, kad žemės ūkio veikloje naudojamo dyzelino akcizo tarifas augtų tik iki 60 Eur/1000 l, tačiau kol bus balsuojama Seime, dar gali atsirasti ir kitokių pasiūlymų“, – pastebėjo ŽŪM atstovė.

Ji priminė, kad iki lapkričio 7 d. įstatymo projektai bus svarstomi komitetuose, o lapkričio 21 d. prasidės svarstymai Seime, iki gruodžio 12 d. bus balsuojama už valstybės biudžetą, o kartu ir už mokestinių įstatymų pakeitimus.

„Žemdirbių naudojamam dyzelinui 2015 m. buvo nulinis tarifas, 2016 m. pakilo iki 21 Eur, 2018–2019 m. – 56, dabar siūlomi 4 variantai: 60, 66, 81 arba 146 Eur/1 000 l ženklinto dyzelino“, – skaičiais dyzelino akcizo tarifo augimą iliustravo ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus (kairėje)

Žemės mokesčio pakeitimai

Tarp pristatytų mokestinių teisės aktų pakeitimų – ir Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma žemės ūkio paskirties žemės vertei taikomą koeficientą didinti nuo 0,35 iki 0,5. Projektui Vyriausybė jau pritarė, jis atiduotas svarstyti Seimui.

Žemės ūkio ministerijos poziciją pristačiusi ŽŪM Nekilnojamojo turto kadastro ir geodezijos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Aniūnienė pabrėžė, kad FM projektui ŽŪM nepritarė.

„Manome, kad koeficientas 0,35 neturi būti vertinamas kaip mokesčių lengvata, nes tai yra žemės mokesčio apskaičiavimo sudėtinė dalis“, – sakė specialistė. Ji atkreipė dėmesį, kad šis tarifas taikomas ne tik ūkine veikla besiverčiantiems, bet ir visiems žemės ūkio paskirties, išskyrus apleistų plotų, žemės savininkams, kurie sudaro 70 proc. visų žemės mokesčio mokėtojų.

ŽŪM Nekilnojamojo turto kadastro ir geodezijos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Aniūnienė ( kairėje) pabrėžė, kad ŽŪM nepritarė žemės ūkio paskirties žemės vertei taikomo koeficiento didinimui, nes jis nėra mokesčių lengvata

Pasak jos, taikomas žemės mokesčio apskaičiavimas yra efektyvus ir ekonomiškai teisingas, nes nuo 2013 m. surenkamos sumos už privačią žemę vis auga. 2013 m. surinkta 15 mln. eurų, 2016 m. – 29,7 mln. 2017 m. – 31,4 mln., o 2018 – 39,6 mln. eurų.

Laukia ir daugiau mokesčių

ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė priminė, kad parengtas ir įstatymo projektas už aplinkos taršą.

„Numatyta drastiškai didinti tarifus. Pavyzdžiui, kiaulių ūkiui, kuris šiuo metu moka apie 8 200 Eur, jeigu bus patvirtintas projektas, tektų mokėti 23 000 Eur mokestį. Vadinasi, mokestis už aplinkos taršą padidėtų beveik 3 kartus“, – sakė A. Žliobaitė.

Ji pabrėžė, kad šį didesnį mokestį turėtų mokėti visi naujus leidimus išsiimantys ar juos keičiantys gyvulininkystės, kiaulininkystės ar paukštininkystės ūkiai.

Pasak jos, Seimo Aplinkos komiteto darbo grupėje šiam projektui nepritarta ir nuspręsta nustatyti pereinamąjį laikotarpį, o mokestį kelti palaipsniui.

Dar vienas pakeitimas, susijęs su socialiniu draudimu, aktualus didelį grynąjį pelną gaunantiems ūkininkams.

„Mokestinė bazė išplečiama nuo 43 iki 60 vidutinio darbo užmokesčio, arba nuo 48 tūkst. iki 68 tūkst. eurų grynojo pelno. Per metus uždirbusiesiems daugiau kaip 68 tūkst. Eur Sodros ir privalomojo sveikatos draudimo mokestis padidėtų 3 400 eurų“, – naują mokestį pristatė ŽŪR atstovė. Jos pastebėjimu, pats mokesčių tarifas nedidėja, todėl mažų ir vidutinių ūkių šis pakeitimas neliečia.

Mokesčių didinimui nepritarė

Mokesčių didinimo klausimai sulaukė itin aštrių ŽŪR tarybos narių diskusijų ir klausimų, tačiau visi jie vieningai nepritarė sumanymams didinti dyzelino akcizų tarifus ir žemės vertei taikomą koeficientą.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas klausė, ar padidinus dyzelino kainą, pakils pieno kaina gamintojui, o vartotojui – atpigs. Panašią mintį išsakė ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Mindaugas Kinderis.

„Jeigu Lietuvoje būtų normalios produkcijos supirkimo kainos, tai mes nesiektume lengvatų. Tačiau yra kitaip. Be to, galiojančios lengvatos per žemdirbius pasiekia maisto produktų vartotojus. Nebus vadinamųjų lengvatų – augs maisto produktų kainos. Ar taip kuriama gerovės valstybės?“, – piktinosi M. Kinderis.

„Ne raštus, kurie nuolat kažkur pasiklysta, reikia rašyti, o imtis kitokių priemonių“, – sakė Mindaugas Kinderis (kairėje), Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius

Itin aršiai nusiteikęs buvo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, įžvelgęs vykdomoje politikoje „Gyvulių ūkio“ scenarijų, o žemdirbių likimą prilyginęs šio Dž. Orvelo kūrinio veikėjo arklio Dobilo, kuriam buvo nudirtas kailis, likimui.

„Nebegalime daugiau kentėti ir tylėti. Treti metai iš eilės žemdirbiams sunkūs, o čia dar naujų mokesčių prigalvojo. Štai lenkai 2019 m. ūkininkams po 1 000 zlotų arba beveik po 250 Eur/ha sumokėjo krušos, šalnų ir sausros padarytiems nuostoliams kompensuoti. O mūsiškiai mus pamiršo, tarsi nebūtų buvę liūčių, sausros. Ne ten Vyriausybė ir Finansų ministerija ieško lėšų. Panaikinkite Aplinkos ministeriją ir sutaupysite tikrai daugiau nei 85 mln. eurų“, – tvirtino S. Daniulis.

„Ar dujos nėra iškastinis kuras, kad joms lengvata paliekama, o gazoliui naikinama“, – klausė Saulius Daniulis (dešinėje), raginęs imtis aktyvių priemonių

Jo teigimu, dėl prastų trejų metų rezultatų bankai ūkininkams neduoda paskolų, be to, pabrangino ir palūkanas. Ypač jį piktina tai, kad norima panaikinti lengvatą šildymui skirtam gazoliui, o dujoms, kurios taip pat yra iškastinis kuras, paliekama, taip skriaudžiant žemdirbius, o pataikaujant dujininkams.

Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis atkreipė dėmesį, kad nuo 2009 iki 2019 m. didelė dalis mokestinių pakeitimų daromi kartu su biudžetu, neduodant pakankamai laiko jiems apsvarstyti ir išdiskutuoti.

„Per šį laikotarpį kartu su biudžetu priimta 50 mokesčius didinančių ir 30 – juos mažinančių pakeitimų. Turime išreikšti poziciją, kad mokesčių didinimas kartu su biudžetu netoleruotinas, išskyrus ekstremalias situacijas, nes sureaguoti turime tik 5 dienas“, – pastebėjo A. Gaižutis.

Kaip ir dauguma kitų ŽŪR tarybos narių jis sutiko, kad dabartinis valstybės biudžetas ir mokestiniai pakeitimai labai priklauso nuo ūkininkų aktyvumo.

Vietoj oficialių raštų - ruošimasis protesto akcijoms

ŽŪR posėdžio metu nutarta sudaryti komitetą protesto akcijai prie Finansų ministerijos ir Vyriausybės rengti. Komitetui suteikta teisė pasirinkti akcijos rengimo laiką, būdą, konkretizuoti reikalavimus, ieškoti partnerių. Pavyzdžiui, tartis dėl bendrų protesto akcijų su Lietuvos žemės ūkio taryba, Pramoninkų konfederacija ir kitomis streikuoti ir rengti protesto mitingus galvojančiomis profesinėmis sąjungomis.

ŽŪR Tarptautinių ryšių komitetas informavo tarybos narius apie pasiūlymą kartu su Višegrado ir Baltijos šalimis Briuselyje ES Vadovų Tarybos metu 2019 m. gruodžio 12 d. surengti protesto akciją dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo ir Kaimo plėtros fondo dydžio išsaugojimo. Taryba šiam sumanymui pritarė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai