Akademija, Kauno r. Teorinių ir praktinių žinių dermės, sisteminio mąstymo, kūrybiškumo, atsakomybės, savarankiškumo, komandiškumo, gebėjimo spręsti problemas – viso to iš būsimųjų agrosektoriaus specialistų tikisi potencialūs darbdaviai, siūlantys konkurencingas darbo sąlygas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šiuolaikinei ir ateities darbo rinkai pristatyti žemės ūkio specialistų kalvė – VDU Žemės ūkio akademija – studentus, moksleivius ir potencialius darbdavius pakvietė į virtualią Karjeros dienos diskusiją „Tapk vienu iš kuriančių pokyčius“.

Sužinoti daugiau apie galimus darbdavius, jų pasiūlymus būsimieji žemės ūkio specialistai taip pat gali užsukę į virtualią parodą akademijos tinklalapyje.

Potencialias darbovietes, karjeros galimybes ir savo lūkesčius jauniesiems specialistams pristatė beveik 20 prestižiškiausių šalies rinkos įmonių iš įvairių agroverslo gamybos ir prekybos sektorių, miškininkystės, inžinerijos, finansų, išmaniųjų technologijų sričių. Smalsūs, iniciatyvūs jaunuoliai laukiami ir mokslo, konsultavimo srityse.

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės Astridos Miceikienės, kadangi kokybiško maisto visada reikės, tai ir plačios erudicijos specialistų – ateities žemės ūkio kūrėjų – poreikis tik augs.

„Džiugu, kad jau dabar mūsų Akademijoje ruošiami specialistai, pagal pasaulio įdarbinimo agentūrų prognozes, patenka į žemės ūkio profesijų „Top 10“.

Tai – dronų technologai, hidrologai, žemės ūkio komunikacijos specialistai, maisto inovacijų kūrimo mokslininkai, tiksliosios žemdirbystės technologai, žemės ūkio ekonomistai ir verslo tendencijų prognozuotojai, agroekologai, laukinės gamtos kūrėjai, vertikalios žemdirbystės specialistai, agrobiotechnologai“, – paklausias specialybes vardijo kanclerė, dėkodama verslui už iniciatyvas ir pagalbą ruošiant visų sričių žemės ūkio specialistus, tobulinant studijų programas, prisidedant prie infrastruktūros gerinimo.

Įdomus ir pažangus sektorius

Dauguma renginyje kalbėjusių ir savo atstovaujamas įmones pristačiusių pranešėjų pabrėžė teorinių žinių ir praktikos svarbą, nuolatinį norą mokytis, domėtis naujovėmis, nes agrosektoriuje inovacijos ir naujos technologijos diegiamas sparčiausiai.

Tai patvirtino ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vadovas Lukas Šapranauskas, pristatydamas 46 filialų įstaigos darbe naudojamas darbo priemones – nuo įvairių programų ir skaitmeninės įrangos iki dronų ir mobilių laboratorijų. Sektoriaus išskirtinumą pabrėžė ir visų žemės ūkio technika prekiaujančių įmonių atstovai.

Bendrovės „DOJUS agro“ Tiksliosios žemdirbystės projektų vadovas Edvinas Navickas pagrindinį dėmesį skyrė naujausioms žemės ūkio technologijoms, leidžiančioms dirbti ne sunkiai, bet išmaniai ir tiksliai, apžvelgti. Pasak jo, žemės ūkis viena stabiliausių veiklos šakų, kuriam modernios technologijos suteikia įdomumo.

„Čia galite daryti poveikį aplinkai ekologiška agronomija, mažinti taršą išmaniąja inžinerija, siekti tvarumo pagarba gamtai ir bendradarbiaujant su įdomiais žmonėmis“, – sakė E. Navickas, kalbėdamas apie šiuolaikinės technikos automatines, nuotolines, autonomines funkcijas.

Apie automatizaciją kaip tvarios maisto gamybos pagrindą pasakojo tarptautinės kompanijos „Delaval“ generalinis direktorius Albinas Šulinskas. Jo teigimu, su pieno ūkiais dirbantiems specialistams svarbu ne tik bazinės inžinerinės, projektavimo žinios, bet ir didžiulė atsakomybė, nuoširdžios pastangos padėti pelningai ūkininkauti, pasitelkiant automatinius sprendimus. Kadangi įmonė tarptautinė, tai ir atitinkamą kvalifikaciją turintys darbuotojai gali pretenduoti į bet kurią poziciją visame pasaulyje.

Darbo galimybes užsienyje pabrėžė ir įmonės „Nando“ atstovas. Ši įmonė modernioje laboratorijoje kuria žemės ūkiui skirtus produktus ir jais prekiauja skirtingose pasaulio šalyse.

Svarbu ne vien žinios, bet ir asmeninės savybės

„Lytagros“ įmonių grupės atstovė Daiva Launikonienė pastebėjo, kad tobulėjant žemės ūkio technologijoms, keičiasi ir šio sektoriaus darbuotojams būtinos savybės ir kompetencijos.

„Tik siaurą sritį išmanantis darbuotojas nepakankamas, jam būtinas platus išsilavinimas, jis turi išmanyti ne tik patį žemės ūkį, bet ir jo problemas, sprendimus, pajėgti greitai spręsti problemas, sugebėti prisitaikyti prie kintančių sąlygų, būti kūrybiškas, empatiškas“, – sakė D. Launikonienė, išskirdama jau šiandien svarbias, tačiau ateityje ypač aktualiomis tapsiančias kompetencijas.

Darbuotojo sėkmei ypač svarbi kompetencija – kompleksinis problemų sprendimas, t. y. gebėjimas spręsti problemas, su kuriomis dar nebuvo susidurta, nes aplinka nuolat keičiasi ir pateikia vis naujų iššūkių. Taip pat – kūrybiškumas, gebėjimas kūrybiškai mąstyti, nes būtent tai skiria žmogų nuo robotų. 

Tarp būtinųjų kompetencijų ji taip pat išskyrė emocinį intelektą, kuris padeda prisitaikyti prie kitų žmonių, jų nuotaikų, kognityvinį lankstumą arba smegenų gebėjimą apdoroti keletą procesų vienu metu, logiką ir argumentus, socialinius įgūdžius, bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą su kitais.

Apie tai, kad sėkmingo įsitvirtinimo darbo rinkoje negarantuoja tik universitetinis išsilavinimas ir konkrečios techninės žinios, kalbėjo ir įmonės „BDO auditas ir apskaita“ Mokesčių skyriaus vadovas Tomas Karosas. Pasak jo, sėkmingos karjeros galimybes lemia įgūdžiai, kurie gali būti skirstomi į kietuosius ir minkštuosius.

Pirmieji – tai įgūdžiai, reikalingi konkrečiai darbo vietai, jie paprastai pateikiami pareigybių aprašymuose ir apima kalbų mokėjimą, profesines žinias, kompiuterinį raštingumą ir panašiai. Minkštieji – tam tikros žmogaus savybės, psichologiniai bruožai ir patirtis.

Tarp pastarųjų jis išskyrė savarankiškumą, komandiškumą, problemų sprendimo gebėjimus, komunikaciją, projektų valdymą. Šiems įgūdžiams ugdyti jis pabrėžė dalyvavimo visuomeninėje veikloje, savanorystės iniciatyvų svarbą.

„Tarptautinės darbuotojų atrankos, įdarbinimo ir karjeros konsultavimo organizacija atliko tyrimą, prašydama įvardyti geriausių darbuotojų savybes. Į jų penketuką papuolė būtent minkštieji įgūdžiai.

Taip pat buvo nustatyta, kad net 75 proc. sėkmės ilgalaikėje perspektyvoje atliekant tam tikrą darbą yra grindžiama minkštųjų įgūdžių valdymu ir tik 25 proc. sėkmės ateina iš techninių, vadinamųjų kietųjų įgūdžių“, – pastebėjo T. Karosas.

Daryti daugiau nei bendramoksliai

Ką reikia daryti, kad baigęs studijas iš karto gautum norimą darbą, galbūt net vadovo, atskleidė „Agrokoncerno“ įmonių grupės, vienijančio 30 įmonių ir 1 500 darbuotojų, atstovė Rasa Šakauskienė.

Ji sakė, kad nuo 2015 m.  į įmonių grupę atėjo dirbti apie 60 Žemės ūkio akademijos absolventų ir nemažai jų užima vadovaujamas pareigas.

Pasak jos, misija įmanoma baigus studijas ir atsiėmus diplomą iš karto gauti vadovo kėdę, jei prieš tai padarai daugiau nei suole sėdintis kolega. Puiki pradžia – darbas vasaromis įmonės ūkiuose, kur pamatoma, kaip būsimos darbo vietos atrodo iš vidaus, kaupiama darbinė patirtis ir praktika.

„Ir tai daryti galima jau šiandien. Pavyzdžiui, šiemet esame numatę III kurso agronomijos srities studentams 9 praktikos vietas, I–II kurso – 16 vietų. Žinoma, reikia suprasti ir tai, kad ne visi gali norėti būti vadovais. Geriau laimingas specialistas nei nelaimingas vadovas“, – neabejojo „Agrokoncerno“ atstovė.

Kuo patrauklus mechanikų ir inžinierių darbas

Bendrovės„East West Agro“ generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas tikino, kad svarbiausia žemės ūkio inžineriją pasirinkusiems jaunuoliams yra išsiugdyti inžinerinį mąstymą.

„Iš mokymo įstaigos turime išsinešti ne tik žinias, kurias vienija sistemos, bet ir tam tikrą mąstymo logiką, leidžiančią sistemas susieti. Šis inžinerinis mąstymas arba mokėjimas veikti tam tikra logika labai praverčia ne tik mechanikoje, bet ir įvairiose gyvenimo bei verslo situacijose, pradedant nuo kolektyvo būrimo, santykių su klientais, marketingo strategijų kūrimo.

Ne veltui „inžinierius“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia kūrėją“, – kūrybiškumo ir inžinerinio mąstymo svarbą pabrėžė G. Kvietkauskas.

Kuo patrauklus žemės ūkio mechaniko ar inžinieriaus darbas, apžvelgė „Baltic Agro Machinery“ serviso vadovasKęstutis Andrulionis, paneigdamas apie šią specialybę vis dar sklandančius mitus.

Šiuolaikinėse dirbtuvėse yra švaru, modernu, naudojama begalė priemonių, pažangi diagnostikos įranga, mobilūs servisai, todėl netiesa, kad šis darbas susijęs su purvu, senienomis, netvarkinga aplinka.

Remontuojamos ir prižiūrimos technikos įvairovė, pradedant traktoriais, kombainais, baigiant miško ar statybine technika, apsaugo nuo nuobodulio ir rutinos.

Taip pat įdomumo, patrauklumo suteikia modernios technologijos, virtuali realybė, simuliatoriai. Nuo nuobodulio saugo ir dinamiška darbo aplinka, sąlygų kaita, nes dirbama ne tik dirbtuvėse, bet ir laukuose, miškuose.

Dar vienas mitas, kad dirbti mechaniku gali bet kas ir tam nereikia mokslų. Pasak K. Andrulionio, praėjo tie laikai, kai techniką remontuoti galėjo visi, pasitelkdami plaktuką ir laužtuvą.

„Dabar yra įvairios schemos, kurias reikia išmokti skaityti dar mokslo įstaigose. Kitas dalykas – šiuolaikinėje technikoje begalė išmanių jutiklių ir modulių, kuriuos reikia mokėti programuoti, išmanyti jų veikimą, skaityti technikos parametrus, kaip ji dirba ir kodėl, rasti priežastį ir pasekmę, daryti išvadas – tam svarbus inžinerinis mąstymas“, – aiškino specialistas.

Kalbėdamas apie atsiperkamumą ir perspektyvas, jis išskyrė žemės ūkio technikos įmonėse dirbančių mechanikų galimybes lankytis gamyklose, taip pat kaupti patirtį užsienyje, galbūt net daryti karjerą tampant gamyklų darbuotojais.

„Paskutinis mitas – menkas mechanikų uždarbis. Geras mechanikas ar inžinierius uždirba tiek pat ar net daugiau nei vadovas. Tik nuo jų priklauso sėkmingas technikos darbas, nes ji turi dirbti tada, kai reikia ir kaip reikia“, – sakė technikos prekybos įmonės atstovas.

MŪ inf.