„Mano ūkio“ redakcija 2025-ųjų Metų žmogumi išrinko Zitą Varanavičienę, asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovę, už indėlį į agrarinio sektoriaus skaidrinimą, švietimą, atsakingo ūkininkavimo skatinimą ir profesionalią komunikaciją.

Kaip vyko „Metų žmogaus“ rinkimai? Parengtą kandidatų sąrašą redakcija pateikė portalo manoūkis.lt lankytojams ir žurnalo skaitytojams, kad šie pareikštų savo nuomonę. Atskirai apklausėme ekspertus (50 agroverslo įmonių, mokslo įstaigų vadovų) ir redakcijos darbuotojus (šios dvi apklausos vyko platformoje manoapklausa.lt, jų dalyviai galėjo siūlyti ir savo kandidatus). Įvertinus visų apklausų lyderių pozicijas, pirmenybė atiteko Zitai Varanavičienei.

Kaip svajonė apie baltą chalatą atvedė iki žemės ūkio? Kaip sekasi sklaidyti mitus apie žemdirbystę ir sektoriuje taikomas technologijas? Kokie pomėgiai ir laisvalaikio atradimai? Susipažinkime su Metų žmogumi iš arčiau.

Nuolatinė kova su mitais

„Turime žiūrėti, kokios paklaidos, koks patikimumas, ar skirtumas yra statistiškai reikšmingas. Šiandien kyla problemų atskiriant mokslą nuo ne mokslo“, – apie viešai skelbiamus tyrimus ir informaciją kalba „CropLife Lietuva“ vadovė, ir priduria: pasimauti ant mitų ar melagingų naujienų labai paprasta, ypač jei jos užgauna jautrią stygą. Tad asociacija dirba proaktyviai – iškart reaguoja į viešai pateiktą melagingą informaciją, kuri žaibiškai plinta per socialinius tinklus.

„Mūsų misija – sugretinti mitus su faktais ir pasakyti, kad jei norime išmaitinti pasaulį, turime efektyviai auginti. Žemė yra baigtinis išteklius, jos reikia ir keliams, ir miestų plėtrai, ir pievoms. Turime sutarti, kurią jos dalį skirsime maistui auginti, o kurią – drugeliams. Viskam vietos užteks. Bet jei maistui auginti skirtoje žemėje pereisime prie ekstensyvios gamybos, pristigsime maisto, o tuomet pievas teks versti gamybiniais plotais“, – apie pusiausvyros būtinybę kalba Zita.

Vis dėlto nėra lengva siekti balanso, kai dalis žmonių naudojasi visuomenės nerimu ir baime, nuolat pakurstydami nepasitikėjimo laužą, o žemės ūkis ir augalų apsauga vis papuola į mitų epicentrą. Pašnekovė prisimena toksikologijos profesoriaus iš Švedijos frazę: labai paprasta parodyti, kad veikia, bet daug sunkiau įrodyti, kad neveikia. „Mes su ūkininkais turime mažiau galimybių atremti žemės ūkiui ar augalų apsaugai klijuojamas etiketes, bet tai nereiškia, kad turime nuleisti rankas ir nieko nedaryti“, – sako Z. Varanavičienė.

Žemdirbiams ji negaili gražių žodžių – juos apibūdina kaip smalsius ir naujovėms atvirus profesionalus, nuolat ieškančius informacijos, tobulėjančius. Ji pabrėžia, kad ūkininkų darbas labai svarbus, tad, jei visuomenė nori valgyti tris kartus per dieną, o ne kartą per tris dienas, ji turi suprasti, kad be tam tikrų intervencijų žemdirbių darbas yra neįmanomas.

Svarbu tarptautinis įvertinimas

„CropLife Lietuva“ asociacijos vadovė apgailestauja, kad verslas ir verslininkai viešojoje erdvėje vis dar atsiduria bokso kriaušės pozicijoje, nors jie yra pagrindinės vertės kūrėjai, mokesčių mokėtojai. Neturėsime stiprios ekonomikos, nebus ir socialinės gerovės, ir tinkamos aplinkos apsaugos.

Tad, pasak moters, būtina skleisti žinią apie skaidrų verslą, o augalų apsaugos srityje labai svarbus ir legalumo aspektas, nes greta klesti juodoji rinka. „Griežtinti reikalavimus legaliam verslui ir tuo pačiu užsimerkti prieš šešėlinį verslą yra nusikalstama“, – tiesiai kalba Z. Varanavičienė. Nelegalių augalų apsaugos produktų naudotojai nesigiria, kad juos purškia, o kai laukuose nutinka kažkas negero, visa kritika pasipila legaliam verslui. Tad šešėlio mažinimas, aktyvus darbas su teisėkūra – vienas iš tikslų.

„Man labai svarbu, kad mūsų darbus mato ir vertina užsienio kolegos. Neseniai buvau pakviesta skaityti pranešimą Europolo renginyje. Tokie dalykai man yra įvertinimas“, – teigia asociacijos vadovė.

Darbų nestinga. Koks Z. Varanavičienės kaip vadovės portretas? Moteris juokiasi, kad šia tema turėtų kalbėti kiti, tačiau tikina, kad jai labai svarbu dirbti su žmonėmis, kuriais ji gali visiškai pasitikėti, tad iš paskos nebėgioja, o suteikia laisvę veikti. „Mano geležinis principas darbe ir šeimoje – man negalima meluoti. Jei kas nors ką nors pridirbo – einam ir aiškinamės. Neišsprendžiamų problemų nėra, tik mirtis vienintelė. Jei kažką bandai apvynioti, užglaistyti ar manipuliuoti – ryt, poryt, po mėnesių ar metų vis tiek išlįs. Kai suprantu, kad manimi manipuliavo, man melavo – tada jau kelio atgal nėra“, – sako Zita.

Visą straipsnį skaitykite čia.