Kaunas. Metų vaistinio augalo rinkimuose šiemet triumfavo rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea (L.) Moench), kuriai suteiktas „Vaistinis augalas – imuniteto pagalbininkas“ titulas.

Rinkimuose, kurių rezultatus lėmė viešas visuomenės balsavimas ir specialistų komisija, už šį astrinių (Asteraceae) šeimos augalą balsavo 44 proc. rinkėjų.

Kiekvienais metais organizuojamų rinkimų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į vaistinių augalų pažinimo svarbą ir jų racionalų, moksliniais tyrimais pagrįstą praktinį naudojimą medicinoje, farmacijoje, kosmetologijoje, maisto pramonėje, veterinarijoje bei žemės ūkyje.

Šių metų rinkimai taip pat skirti paminėti vaistininko, mokslininko, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo direktoriaus ir Vaistinių augalų skyriaus įkūrėjo, profesionalaus farmakognosto dr. Kazimiero Grybausko 140-ąsias gimimo metines.

Ežiuolės pasižymi biologiškai veiklių medžiagų gausa: nuo alkilamidų, polisacharidų, kavos rūgšties darinių (cikoro rūgštis) iki flavonoidų, polifenolių, eterinių aliejų, mikro- ir makroelementų. Šio augalo vaistiniai preparatai yra moksliniais tyrimais pagrįsta ir rekomenduojama priemonė imuniniam budrumui skatinti, tačiau preparatus rekomenduojama vartoti ne ilgiau kaip du mėnesius.

Pastaraisiais dešimtmečiais populiariausi augaliniai imunomoduliatoriai yra trys ežiuolės genties rūšys: rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea (L.) Moench), siauralapė ežiuolė (Echinacea angustifolia DC.) ir blyškioji ežiuolė (Echinacea pallida (Nutt.) Nutt.). Europoje iš ežiuolių gaminama daugiau kaip 300, o iš rausvažiedės – apie 80 preparatų.

Preparatai yra efektyvi priemonė odos (psoriazės, egzemos), ginekologinių (adneksitio), urologinių (prostatito, cistito ir kt.), onkologinių ligų ir kraujo užkrėtimo atvejais. Jais gydo leukopeniją (po švitinimo ir citostatikų gydymo kurso). Pediatrijoje ežiuolių preparatai su pertraukomis vartojami profilaktikai ir peršalimo ligų gydymui.

Europoje rausvažiedė ežiuolė kaip dekoratyvus akcentas auginama jau du šimtmečius, Lietuvoje – apie šešis dešimtmečius. Ežiuolių vaistinė žaliava dedama kaip priedas į galvijų ir kiaulių pašarą, taip padidinant gyvulių atsparumą infekcinėms ligoms, o bitėms žydinčių ežiuolių plantacijos antroje vasaros pusėje tampa puikia ganykla.

Kartais ežiuolė sutapatinama su rudbekija, nors tai – visai skirtingų genčių augalai: „Rausvažiedė ežiuolė buvo priskirta rudbekijos genčiai ir ilgus metus vadinta purpurine rudbekija (Rudbeckia purpurea L.). 1959 m. dėl taksonominių netikslumų rudbekijos ir ežiuolės gentys atskirtos. Rausvažiedės ežiuolės lietuviškas vardas patikslintas 1998 m. „Botanikos vardų žodyne“ (ši rūšis anksčiau buvo vadinama purpurine ežiuole).“