Kauno rajono ūkininkų sąjungai – 20 metų. Brandos įgijusi organizacija gali didžiuotis: vienija išsilavinusius, pažangius ir aktyvius ūkininkus, yra matoma ir girdima, sėkmingai gina savo narių interesus. Jubiliejaus proga Kauno rajone rengiamas žemdirbių vasaros sąskrydis (programa).

Prie organizacijos vairo jau ketvirtus metus stovi Mindaugas Maciulevičius, išrinktas vadovauti antrai kadencijai. Jis tai vertina ne tik kaip pasitikėjimo ženklą, bet ir didelę atsakomybę. Vis dėlto Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) veikla remiasi komandiniu darbu, diskusijomis, o ne vieno žmogaus sprendimais.

„Nėra taip, kad pirmininkas sugalvojo ir nusprendė. Su Taryba dirbame kartu. Jos nariai išsako savo nuomonę, diskutuojame ir taip gimsta racionalūs sprendimai“, – komandinio darbo svarbą atskleidžia M. Maciulevičius.

Nuo skyriaus iki savarankiškos organizacijos

Nors KRŪS kaip atskiras juridinis vienetas veikia 20 metų, organizacijos istorija daug senesnė – iš pradžių funkcionavo kaip Lietuvos ūkininkų sąjungos skyrius, nuo 1997-ųjų jau turėjo ir savo įstatus, kai pirmininkauti pradėjo Stasys Zulonas, Kęstutis Bružikas ir kiti.

Pasak M. Maciulevičiaus, tada veikla buvo panaši, tik galimybių buvo mažiau. Paprastas to pavyzdys – atsiradusi galimybė organizuoti nuotolinius susirinkimus. Tik neseniai KRŪS įstatuose atsirado teiginys, kad organizacija yra Lietuvos ūkininkų sąjungos narė. Nors jai priklausė ir anksčiau, įstatuose tai nebuvo įtvirtinta. KRŪS yra viešosios naudos nevyriausybinė organizacija – tai taip pat nurodyta atnaujintuose įstatuose.

Pasak M. Maciulevičiaus, organizacinės veiklos trukmė ir istorija yra svarbu, bet gerokai svarbiau, kad nariai turi apie ką diskutuoti ir pavyksta išspręsti problemas ar bent jau jų sumažinti. O rūpesčių Kauno rajono ūkininkams tikrai nestinga: klimato išdaigos, laukiniai gyvūnai, ypač elniai, gervės, pastaruoju metu dar ir stumbrai niokoja pasėlius, didelis ūkių atliekų apmokestinimas, prasta melioracijos sistemų būklė, dėl urbanizacijos kylantis žemės mokestis, saulės elektrinių plėtra žemės ūkio paskirties žemėje ir kt.

Tarp narių – ir sportininkai, ir ekonomistai

KRŪS vienija įvairaus dydžio ir specializacijos ūkius – nuo keleto hektarų sodininkystės iki keleto tūkstančių hektarų mišrių ūkių. Šiuo metu Sąjungoje yra 116 narių. Dauguma jų aktyviai įsitraukia į veiklą, kelia probleminius klausimus, teikia siūlymus.

Štai sodininkai Gerda ir Liudvikas Abraičiai taiko pažangias technologijas ir augina šilauoges. Romualdas Majeras yra vienas pažangiausių Lietuvos ūkininkų, kuris verčiasi ir augalininkyste, ir gyvulininkyste.

Andrius Banionis – sektinas trumpųjų maisto tiekimo grandinių pavyzdys. Tomas Dirmeikis ne tik aktyvus ir uolus KRŪS narys, bet ir pažangus jaunasis ūkininkas. Regina Bernatonienė, kuri yra ir Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė, turi robotizuotą pieno ūkį. Daržininkai Renata ir Darius Ambraziūnai – garsūs salotų augintojai. Vis dėlto tai – tik maža dalis šaunių KRŪS narių. M. Maciulevičius sako, kad visi yra ypatingi, darbštūs ir unikalūs, tik galbūt mažiau pastebimi.

Sąjungoje yra asmenybių, savo pasiekimais garsėjančių ir kitose srityse. Tarp jų yra mokslininkų, agronomų, ekonomistų, buvusių bankininkų, sportininkų. Pavyzdžiui, braškių augintojas Andrius Gudžius – daugkartinis Lietuvos disko metimo čempionas, kurį KRŪS pirmininkas vadina neabejotinu braškių auginimo lyderiu Kauno rajone.

Visą straipsnį skaitykite čia. 

Kauno rajono žemdirbių vasaros sąskrydis 2025 kviečia