Stokholmas. Po labai prastų praeitų metų Švedijoje šį sezoną tikimasi vidutinio derliaus. Kooperatyvas „Lantmännen“, kuriame dalyvauja per 18 tūkst. ūkininkų, prognozuoja 5,4 mln. t grūdų derlių šalyje, palyginti su 4,3 mln. t praėjusiais metais.

Po 2023 m. toks javų derliaus šiemet būtų vertinamas kaip vidutinis. Kooperatyvo teigimu, uždelsta pavasario sėja ir sausa vasaros pradžia didžiojoje šalies dalyje paveikė derliaus, ypač vasarinių javų, perspektyvas.

„Lantmännen“ prognozė yra mažesnė už prekybos lūkesčius. ES grūdų prekiautojų organizacija „Coceral“ birželį paskaičiavo, kad 2024 m. Švedijoje bus užauginta 5,6 mln. t grūdų, iš jų 3,2 mln. t kviečių, per 1,3 mln. t avižų.

Pernai Švedijoje prikulta tik 4,3 mln. t grūdų. Derlių sumažino ankstyva vasaros sausra ir vėlyvi lietūs. Dėl gausių kritulių javapjūtė vėlavo arba visiškai nepavyko nuimti derliaus. Oficialiais skaičiavimais, liko nenukulta 2,3 proc. pasėlių, tai didžiausia dalis nuo 2012 metų.

„Lantmännen“ atkreipia dėmesį, kad dėl prasto derliaus Švedija 2023–2024 prekybos metais turėjo įsivežti grūdų. Gerais metais švediški grūdai dažniausiai eksportuojami.

Prastas pernykštis derlius kartu su didelėmis auginimo sąnaudų ir energijos kainomis, išaugusiomis palūkanomis tapo iššūkiu daugeliui Švedijos ūkininkų. Ūkių pelno marža buvo maža. Tad, pasak kooperatyvo „Lantmännen“, didesnis derlius labai svarbus Švedijos žemės ūkiui, taip pat šalies maisto gamybai ir apsirūpinimo maistu saugumui.