Helsinkis. Suomijos startuolis tobulina technologiją, leidžiančią pasigaminti maistui ar pašarui tinkamų baltymų panaudojant orą ir elektrą. Neseniai jis laimėjo ir NASA naujų maisto technologijų konkursą.

Techologijos idėja nėra nauja. Dar 1960-aisiais NASA eksperimentavo su hidrogenotrofais – bakterijomis, kurios maitinasi anglies dvideginio ir vandenilio dujomis ir augdamos pačios tampa vertingu baltymų šaltiniu. Suomių įmonė „Solar Foods“ ketina šią idėją atgaivinti ir turi ambicingą planą: gaminti maistą be žemės ūkio pagalbos, o atsilaisvinusią žemę vėl apauginti miškais, kurie vėsintų Žemės klimatą, rašo „Euronews“.

Metaliniame bioreaktoriuje iš oro paimamas anglies dioksidas, o elektros pagalba iš vandens atskiriamas vandenilis. Šios dujos tampa maistu bakterijoms, kurios jį paverčia vienaląsčiu baltymu – soleinu. Pridėjus maistinių medžiagų ir vitaminų, gautas produktas skoniu ir struktūra primena soją ar džiovintus dumblius. Jį sudaro maždaug 65 procentai baltymų, 20-25 procentai angliavandenių ir 5-10 procentų riebalų, taip pat nedideli kiekiai svarbiausių cheminių elementų, tokių kaip azotas, fosforas ir kalis. 

Kompanijos vadovas Pasi‘s Vainikka‘s (Pasis Vainika) teigia, kad procesas, reikalingas išgauti soleinui, yra panašus į vyno ar alaus fermentavimą. Anot jo, šiuo atveju mikrobai maitinasi ne cukrumi, o vandenilio anglies dioksido dujomis. P. Vainikko‘o manymu, tokia technologija – fundamentalus posūkis.

Kompanijos teigimu, technologija į aplinka išskiria šimtą kartų mažiau anglies dvideginio nei tradicinė mėsos gamyba ir dešimt kartų mažiau nei maistinių kultūrų auginimas. Pilotinis fabrikas šiuo metu energija aprūpinamas iš hidroelektrinės, o ateityje planuojama papildomai įdarbinti ir vėjo bei saulės jėgaines.

Suomijos vyriausybės remiamas startuotis „Solar Foods“ neseniai laimėjo NASA konkursą, skirtą atrasti naujoms maisto technologijoms, kurios reikalautų minimalios priežiūros ir galėtų būti naudojamos tarpplanetinėse kelionėse. Kitąmet kompanija planuoja baigti statyti komercinę gamyklą, kuri bus šimtą kartų didesnė nei pilotinis fabrikas ir paruoš keturis milijonus soleino gaminių per metus.