Maskva. Rusijoje per trejus embargo vakarietiškam maistui galiojimo metus specialiuose, uždaruose poligonuose sunaikinta kiek daugiau nei 26 tūkst. tonų maisto produktų, atgabentų iš šalių, kurioms taikomas tiekimo draudimas.

Kaip skelbia Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“), nuo 2015 metų rugpjūčio utilizuota 24,9 tūkst. tonų augalininkystės ir 862 tonų gyvulininkystės produkcijos.

2015 metų liepos pabaigoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuriuo nurodė nuo 2015-ųjų rugpjūčio 6 d. naikinti visus į šalį nelegaliai įvežtus maisto produktus.

Tokį prekybos embargą Rusijos valdžia paskelbė 2014 metų rugpjūtį pradžioje, reaguodama į Vakarų demokratijų sankcijas, įvestas dėl Rusijos aneksuoto Krymo ir dėl jos paramos separatistams Ukrainos rytuose. Vienas jo tikslų – skatinti maisto gamybą šalyje.

Iš pradžių embargas buvo paskelbtas vieneriems metams, galiojo JAV, ES, Australijoje, Kanadoje, Norvegijoje pagamintiems maisto produktams. Po metų šį valstybių sąrašą papildė Albanija, Juodkalnija, Islandija, Lichtenšteinas, o nuo 2016-ųjų – Ukraina.

2015-ųjų rugpjūtį V. Putinas embargo galiojimą pratęsė metams, po metų - pratęstas dar metams, pernai birželį - iki 2018 metų pabaigos, praėjusį mėnesį - iki 2019-ųjų pabaigos.

Rusijoje kritikuojama ši tvarka. Gyventojai, žinantys apie maisto naikinimo vietas, jose susirenka dar  nesugadintus maisto produktus.

Apklausos rodo, kad beveikė pusė gyventojų nepritaria tokiai politikai. Raginama maistą geriau atiduoti vaikų, senelių namams, net siųsti į Afriką.

Smolensko laikraštis „Rabochij put“ („Darbo kelias“) užfiksavo, kaip gyventojai renka dar sveikus pomidorus ir persikus.

Čia galima rasti daugiau informacijos ir komentarų apie tai, kaip Rusijoje naikinamas maistas. 

„Interfax“-BNS, MŪ inf.