Briuselis. Žieminius rapsus sėti gerai sekėsi Prancūzijoje, bet kiti pagrindiniai augintojai susidūrė su vėlavimais. Sąlygos žieminių javų sėjai ir dygimui įvairios, teigiama naujausioje ES pasėlių derlingumo prognozių sistemos (MARS) ataskaitoje.

Prancūzijoje rapsų sėja prasidėjo rugpjūčio pabaigoje, kai agrometeorologinės sąlygos buvo palankios. Iki rugsėjo pirmo dešimtadienio darbai sėkmingai atlikti. Šiltesnė nei vidutinė temperatūra ir tinkamos dirvožemio drėgmės sąlygos leido augalams gerai sudygti ir vystytis.

MARS duomenimis, palanki dirvožemio drėgmė ir oro temperatūra rapsų sėjai bei dygimui taip pat buvo Airijoje, Baltijos šalyse, Šiaurės Italijoje.

Vokietijoje, kuri yra viena didžiausių rapsų augintojų ES, jų sėja vėlavo dėl drėgmės stygiaus iki rugpjūčio pabaigos. Tad sėja baigta tik pirmąją rugsėjo dešimtadienį, prasidėjus lietui, kuris pagerino dirvožemio drėgmę lygį.

Lenkijoje rapsų sėja irgi užtruko iki pirmo rugsėjo dešimtadienio. Darbams trukdė arba per sausos sąlygos šalies rytuose, arba pernelyg didelė drėgmė pietuose. Dėl liūčių kai kur rapsus teko sėti iš naujo. Be to, rugsėjis buvo šaltesnis nei įprastai ir lietingas, dėl to augalai vystėsi lėtai. Taigi, siekiant, kad rapsai tinkamai pasiruoštų žiemai, likusį rudens laikotarpį jiems būtina užtikrinti optimalias sąlygas.

Panašiai ir Belgijoje – sausos sąlygos vyravo rugpjūtį, o rugsėjo pradžia buvo lietinga. Dėl to iš dalies vėlavo rapsų sėja, o sudygę augalai vystėsi nevienodai.

Bulgarijoje dėl sausų sąlygų optimalus sėjos laikotarpis praleistas, vėliau gausiai lijo. Tad rapsų sėja užsitęsė. Pavėluota sėja kelia pavojų, kad augalai gali nepasiekti tinkamo išvystymo prieš žiemą.

Ukrainoje ir Rumunijoje rapsų sėja šiek tiek vėlavo dėl vėlyvo žieminių javų derliaus. Tačiau paskui prasidėję lietūs buvo naudingi pasėtiems rapsams, nes padėjo sudygti ir vystytis.

Sąlygos žieminiams javams sėti ir sėkloms dygti daugelyje ES šalių šį rudenį yra geros, nurodoma MARS apžvalgoje.

„Žieminių javų sėja progresuoja visoje Europoje be didelių rūpesčių. Rugsėjį sėja iš esmės baigta Danijoje, Švedijoje, Baltijos šalyse ir Suomijoje. Tiesa, pastaroojoje kai kur sėja vėlavo dėl drėgmės stygiaus.

Nepaisant kai kurių trukdžių dėl lietingo oro, sėja, kaip planuota, vyksta Prancūzijoje, Vokietijoje, Beniliukso šalyse, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Ten oro ir dirvų sąlygos javams dygti ir vystytis tinkamos.

Lenkijoje laukų darbus apsunkino drėgnas rugsėjis, ypač pietryčiuose. Tačiau spalį sąlygos pagerėjo.

Panašiai ir Ukrainoje – krituliai rugsėjį pristabdė sėjos darbus, kurie turėjo paspartėti spalį.

Čekijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje oro sąlygos buvo tinkamos sėjai ir ankstyvam javų vystymuisi. Tačiau Pietų Rumunijoje reikėtų daugiau lietaus, norint, kad pasėliai dygtų geriau.

Ispanijoje, Portugalijoje ir Šiaurės Italijoje javų sėja dažniausiai prasideda spalio viduryje. Dėl drėgmės stygiaus darbai gali vėluoti Šiaurės ir Pietryčių Ispanijoje. Šiaurės Italijoje kai kur palijo, todėl dirvožemyje drėgmės lygis yra toks, kokio minimalaus reikia žieminių javų sėjai.

Graikijoje ir Pietų Italijoje optimalus javų sėjos laikas prasideda lapkritį. Dėl dabar vyraujančių sausų sąlygų Graikijoje laukų paruošimas ir sėja gali vėluoti.

O štai Lietuvoje vėlavo žieminių kviečių sėja.