Madridas / Paryžius / Lisabona. Ispanijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje vyraujanti sausra kelia nerimą ir ūkininkams, ir visuomenei. Ne tik džiūsta pasėliai, bet ir trūksta geriamojo vandens.

Ispanijos ūkininkų asociacijos COAG ataskaitoje teigiama, kad šiais metais labai didelių javų nuostolių bus keturiuose regionuose, o štai su alyvuogių derliumi gali tekti net atsisveikinti.

Ispaniją, didžiausią alyvuogių aliejaus gamintoją pasaulyje, neįprastas karštis (38,8 °C) užklupo būtent alyvmedžiams žydint – balandžio pabaigoje.

„Jei nėra žiedų, nėra ir vaisių. Jei nėra vaisių, nėra ir aliejaus“, – žiniasklaidai teigė Ispanijos alyvuogių aliejaus gamintojų ir eksportuotojų asociacijos „Asoliva“ direktorius Rafaelis Pico (Rafaelis pikas).

Pietiniame Andalūzijos regione, kur auginama daugiausia alyvuogių, nuo sausio beveik nelijo.

Alyvuogių augintojams tai kelia ypač daug nerimo – dėl lietaus stygiaus ir itin aukštos temperatūros 2021–2022 m. sezonu alyvuogių aliejaus gamyba sumažėjo daugiau nei perpus – 55 procentais. Tad šiemet dauguma ūkių gali žlugti.

Visoje Katalonijoje balandį rezervuaruose buvo tik apie 27 proc. vandens. Čia neseniai įvestas privalomas apribojimas – vandens naudojimą žemės ūkyje sumažinti 40 procentų.

Taigi ispanai priversti nusižengti – sulaikyti 26 ūkininkai dėl neteisėto vandens naudojimo Malagoje.

Policija išsiaiškino, kad iš 299 vandens šaltinių 250 buvo neteisėti. Avokadai ir mangai sudarė daugiausia nelegaliai laistytų pasėlių.

Šiems vaisiams reikia ypač daug vandens, bet vietovę dažnai alina didelės sausros. Tad neteisėtai vanduo galėjo būti naudojamas daugelį metų. 

Paskaičiuota, kad bendra viešiesiems vandens ištekliams padaryta žala – 10 mln. eurų.

O štai Prancūzijoje dėl vandens trūkumo keli kaimai negali aprūpinti gyventojų vandeniu iš čiaupo. Šioje šalyje sausį ir vasarį nelijo daugiau nei 30 dienų iš eilės, tad ji išgyveno sausiausią žiemą per 60 metų. Bent jau kol kas situacija taip pat nedžiugina.

Rytų Pirėnuose, besiribojančiuose su Ispanijos Katalonija, nuo vakar paskelbtas krizinis sausros lygis. Kartu įsigaliojo draudimai laistyti sodus ir želdynus, naudotis paplūdimio dušais, pripildyti baseinus, plauti automobilius. Vienintelė išimtis – jei vanduo gaunamas iš pakartotinai naudojamos sistemos. Itin daug sunkumų patiria vaismedžių augintojai, nes taip pat turi prisitaikyti prie vandens apribojimų.

Nors Prancūzijoje kovas buvo gana drėgnas ir leido ūkininkams bent truputį atsikvėpti, nes sudrėkino dirvą, tačiau požeminio vandens lygis išlieka pavojingai žemas, ypač aplink Viduržemio jūrą.

Sausra išplito ir beveik visoje žemyninėje Portugalijos dalyje. Labiausiai nukentėjo Šiaurės ir Vidurio regionai, Alentežo regionas, dalis Algarvės.

Portugalijoje balandis buvo trečias sausiausias ir ketvirtas šilčiausias mėnuo per pastaruosius 92 metus.

Kaip teigia Portugalijos žemės ūkio ministrė Maria do Ceu Antunes, sausra paveikė žemės ūkį ir vandens telkinius, tad ministerija paprašė Europos Komisijos skirti paramą labiausiai nukentėjusiems žemdirbiams.

Portugalijos ūkininkų konfederacijos teigimu, grūdininkystė ir gyvulininkystė nuo sausros kenčia labiausiai. Teigiama, kad dėl sausros ir karščio ūkininkai galimai bus priversti skersti ištisas gyvulių bandas.